Kas svarbu pomidorams?

Vėdinimas. Šiltnamyje auginamiems pomidorams labai svarbu geras vėdinimas. Nuo pat daigų pasodinimo viršutinės angos laikomos atviros, kad nuolatos būtų skersvėjis ir temperatūra niekada nepakiltų aukščiau 30 ºC. Drėgname ir karštame ore žiedai sterilizuojasi, žiedadulkės sulimpa ir vaisių būna arba labai mažai, arba jie išsikraipo. Šiltnamyje yra pavojingas ir viršuje susikaupiantis kondensatas, kuris varvėdamas nudegina lapus, vaisius – tokios vietos atveria kelią ligoms. Lauke tokių bėdų nebūna, tačiau dar pavasarį pasirūpinu priedangomis – jos rudenį saugo augalus nuo rūko.

Šviesa. Pomidorams labai svarbi saulė, kurios šviesa būtina fotosintezei, kitiems cheminiams procesams. Lauke jie gauna tiesioginių saulės spindulių, tačiau šiltnamyje situacija kitokia. Šviesa, eidama per plėvelę ar stiklą, pakinta – gaunama daugiau infraraudonųjų spindulių, o ultravioletinių mažiau. Pastarieji būtini daugumai vaisių, ypač turintiems mėlyno pigmento. Šiltnamyje auginami tamsieji pomidorai dėl neįvykusių cheminių reakcijų praranda dalį pigmento, susidaro mažiau antocianinų, tad pasikeičia skonis.

Laistymas. Lauke pomidorus laistykite tik sodindami (į duobę pora litrų vandens) ir tik tuo atveju, jei pernelyg sausa žemė. Šiltnamyje – gausiai vieną kartą per savaitę. Jei naudojate šulinio vandenį, jį pilkite ant mulčio, o jei pastovėjusį, sušilusį – prie stiebo. Nuo rugpjūčio visai nustokite lieti, nebent žemė tikrai labai išdžiūvusi. Paprastai sausiau būna šiltnamio viduryje, o prie kraštų žemė visada būna pakankamai drėgna.

O kas svarbiausia?

Auginant pomidorus, svarbiausia tinkamai paruošti dirvą. Ji turi būti gyva, pilna mikroorganizmų, kurie ir skaido ten esančias medžiagas – natūralias ir gaunamas iš trąšų, organikos, mulčio. Lauke daigai sodinami natūralioje pievoje, į iškastas duobutes, ir visa lysvė gausiai pamulčiuojama. Po mulčiu likusi velėna ilgainiui supūva. Į duobutes nieko papildomai dėti nereikia.

Šiltnamyje kitaip. Kasmet reikia atgaivinti lysves: per žiemą kraunamas sniegas, iš kurio dirva pasisotina natūralių mineralų, iššąla parazitai ir virusai. Ankstyvą pavasarį galima užpilti savo sukurto mišinio. Dvi savaitės iki sėjos prisineškite šviežios smulkintos žolės ir prisikaskite naujos žemės iš šalia esančios miškingesnės vietos. Jas sumaišykite su svogūnų ir kiaušinių lukštais, užsistovėjusiu tvenkinuko dumblu, medžio anglimis, kurios dėl deguonies reikalingos cheminiams procesams vykti. Viską permaišykite ir palikite iki sodinimo. Sodinant daigą, į duobutę berkite saują žuvų miltų. Nuolatos gausiai mulčiuokite šviežiai nupjauta žole. Pūvanti, yranti žolė yra azoto šaltinis ir atlieka antiseptiko darbą.