Kaulavaisinių vaismedžių genėjimo ypatumai
2016 m. 15 kovo d.
Vos tik išeis pašalas, skubėkime sodinti kaulavaisinius vaismedžius ir juos tuojau pat nugenėti. Senesnius sutvarkysime vasarą.
 |
Jaunų vyšnių ir trešnių genėjimas
Visi nori savo soduose auginti kuo žemesnes trešnes. Jei nusipirkote rykštelės formos augalą, galioja anksčiau minėta taisyklė: pasodinę iškart nukerpame 0,9–1 m aukštyje. Jei yra iš ko rinktis, pirkime išsišakojusį augalą. Tokiam dažniausiai teks pašalinti per aukštai ištįsusią viršūnę, patrumpinti šoninių šakelių galiukus. Patardama dažnai mėgstu sakyti: „Formuokite taip, kad jums augalas atrodytų gražus.“ Mes visi turime harmonijos pojūtį. Tiesiog nukerpame ir matome, ar viršūnė dar labai ištįsusi, išsiskiria iš bendro vaizdo, ar viskas dera tarpusavyje, gražiai atrodo.
Vyšnių veislės pagal augimo ir derėjimo būdą skirstomos į du tipus: krūmo ir medžio. Krūminės yra gerai žinomos, pavyzdžiui, ‘Žagarvyšnė’, ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Vytėnų žvaigždė’.
Vyšnių (‘Turgenevka’, ‘Pandy’, ‘Nordh Star’, ‘Charitonovskaja’) medeliai užauga aukštesni, turi storus kamienus, ant kurių išsidėsto šakos. Vos tik pasodiname, pavasarį iš karto nugenime, nes taip paskatiname jaunų šakelių augimą. Toliau jaunos vyšnios gražiai formuosis savaime.
Vyšnių (‘Turgenevka’, ‘Pandy’, ‘Nordh Star’, ‘Charitonovskaja’) medeliai užauga aukštesni, turi storus kamienus, ant kurių išsidėsto šakos. Vos tik pasodiname, pavasarį iš karto nugenime, nes taip paskatiname jaunų šakelių augimą. Toliau jaunos vyšnios gražiai formuosis savaime.
Danutė Manarkienė
Plačiau apie vyšnių, trešnių, slyvų bei persikų genėjimą skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ kovo numeryje.
