Keletas patarimų, kaip parūgštinti dirvą
* Dirvos rūgštingumą padidinsite augalus mulčiuodami kiminų durpėmis, pušų žieve, spygliais, spygliuočių medžių pjuvenomis. Jeigu ruošiate dirvą rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams, minėtus komponentus naudokite prieš augalų sodinimą. Be abejo, jie padės ir kartą metuose mulčiuojant vietas šalia jau pasodintų augalų.
* Šarminę dirvą galite parūgštinti cheminėmis medžiagomis – tam geriausiai tiks sieros rūgštis. Pasigaminkite tirpalą iš 10 l vandens ir 5 ml koncentruotos sieros rūgšties (ji pilama į vandenį, jokiu būdu ne atvirkščiai). Tokiu tirpalu dirvą užtenka palaistyti keletą kartų per vegetacijos laikotarpį.
* Dirvos rūgštingumą palaikysite ir tręšdami specialiai tokiems augalams skirtomis trąšomis.
* Tris kartus per sezoną liekite augalus lapų komposto „arbata“. Sutrūnijusius lapus užpilkite vandeniu, palikite parai. Kitą dieną jau galite lieti. Tokia procedūra ne tik sumažins pH, bet ir suteiks augalams naudingų medžiagų, pavyzdžiui, kalio, kuris užtikrina stipresnį šaknų augimą, didesnį atsparumą ligoms ir gausesnį žydėjimą.
* Geriate kavą? Pasilikite jos tirščius, kuriuose gausu maisto medžiagų ir tanino rūgšties, ir supilkite ten, kur reikalingas mažesnis pH.
* Taip pat verta pasilikti stiklainiuose pirktų marinuotų (acto pagrindu) daržovių sulčių. Atskiedę jas vandeniu (santykiu 1 : 20), retkarčiais užpilkite ant dirvos.
Yra įvairių priemonių dirvos rūgštingumui koreguoti. Jeigu rūgščios dirvos nepageidaujate, jums padės kalkinės trąšos, kompostas. Tačiau jei dirva rūgšti iš prigimties, jos reakciją pavyks pakeisti tik laikinai ir tik ten, kur tai būtina išsirinktiems augalams. Tokiais atvejais vis tik kur kas paprasčiau rinktis rūgštų dirvožemį mėgstančius augalus – ir teliks stebėti, kaip dailiai ir be didelių pastangų jie veši.
Svarbu žinoti
Rūgščiamėgių medžių ir krūmų nesodinkite per giliai – jų šaknų sistema dažnai būna sekli. Tai viena iš dažniausių klaidų, pasitaikančių sodinant rododendrus. Taip pat svarbu nenudeginti šaknų, kadangi esančios arčiau paviršiaus lengviau pasiekiamos.
Rūgšti dirva paprastai būdinga sodyboms, esančioms netoli miško, – dėl pūvančių ir sklypą pasiekiančių miško nuolaužų. Miško draugija gana dažnai pritraukia ir rūgščiamėgių augalų kenkėjus. Vieni tokių – straubliukai – kenkia rododendrų, viržių šaknims ir kt. Visi straubliukai – augalėdžiai, dauguma rūšių – augalams pavojingi. Su jais kovojama mikroskopiniais naudingaisiais nematodais (nesumaišykite – ne parazitiniais, nes šie kenkia augalams).
Per daug šarminėje terpėje populiarieji rododendrai ir kai kurie kiti rūgščiamėgiai gali susirgti chloroze. Šia liga sergančių rododendrų lapai pašviesėja, tampa gelsvai žalsvi, ypač prie pagrindinių lapų gyslų. Chloroze sergantys augalai lėtai auga, tampa neatsparūs grybinėms ligoms, kenkėjams, net gali žūti. Pastebėjus šį sutrikimą, patartina parūgštinti dirvą.
