Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui: dalis sprendimų – gamtoje

Klimato neutralumo siekis gali tapti varomąja žemės ūkio jėga, jeigu pradėsime realiai gyventi pagal principą „ne prieš gamtą, o kartu su gamta“, tikisi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Todėl turime tvariai ūkininkauti, daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei, naudoti aplinkai draugiškas trąšas, diegti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principus gamyboje – ir tai padės siekti Žaliojo kurso tikslų, numatytų ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Pagal šią darbotvarkę, iki 2030-ųjų žemės ūkio emisijos turėtų sumažėti 11 proc., palyginti su 2005 m.

„Žemės ūkio sektoriuje dar yra neišnaudoto potencialo, kai kalbame apie kovą su klimato kaita, ypač sugeriant anglies dioksidą. Šiuo atveju didžiausia Žaliojo kurso sąjungininke gali tapti gamta, tik reikia pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Svarbų šiltnamio dujų absorbcijos darbą atlieka sausumos ekosistemos, todėl turime gerinti jų būklę, sodinti daugiau miškų, apsaugoti ir atkurti pievas bei šlapynes, užtikrinti tvarų jų išteklių naudojimą, siekiant kurti vertę tiek gamtai, tiek žmogui“, – teigia žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Žaliojo kurso tikslų pasiekti padės ir išteklius tausojančios technologijos, tokios kaip neariminė žemdirbystė, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra.

„Numatytos priemonės skirtos ne naujiems draudimams ir ribojimams įvesti, o skatinti keisti ūkininkavimo principus, praktikas ir metodus palankesniais aplinkai ir sveikesniais žmogui“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Pavyzdžiui, laukiami pokyčiai gyvulininkystės sektoriuje skirti ne gyvulių skaičiui mažinti, o efektyviau panaudoti tai, kas atlieka: gyvulių mėšlas virs organine trąša ir žaliava biodujoms gaminti, kurių paklausa transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose augs jau artimiausiais metais. Klimato kaitos darbotvarkėje numatyta tinkamai sutvarkyti vis daugiau mėšlo ir srutų – iki 2030 m. padvigubinti jų kiekį, bet kartu siekti, kad didelė kiaulių, galvijų mėšlo ir srutų dalis būtų naudojama gaminti biodujoms.

Kartu užsibrėžta iki 2030 m. efektyviau naudoti mineralines trąšas augalininkystėje, siekiant ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti išberiamų azotinių mineralinių trąšų. Tai prisidėtų ir prie kitų siekių aplinkos būklei gerinti, ypač vandens taršai mažinti.

Darbotvarkėje užsibrėžta per dešimtmetį padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m., ne mažiau nei 8000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus, o žemės naudmenų plotus, kuriems taikomos neariminės technologijos, išplėsti tris kartus. Numatoma, kad maisto produktų tiekimo grandinės artės prie vartotojų, pavyzdžiui, vystant žemės ūkį ir miestuose, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.

Daug dėmesio ir paramos bus skiriama žemės ūkio sektoriaus atsparumui klimato pokyčiams didinti, ūkininkų gebėjimams ir kompetencijoms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos, stiprinti. Be to, bus skatinama bendradarbiauti su mokslu: auginti atsparesnes klimato pokyčiams augalų veisles, keisti ūkininkavimo metodus tvaresniais ir aktyviau naudotis pavojų ir krizių valdymo finansinėmis priemonėmis. Investuojant į aplinkai palankias technologijas bus kuriamos naujos darbo vietos ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – tai padės išvengti gamtinių katastrofų, taip pat finansinių nuostolių.