Kodėl augalai kartais pražysta ne laiku?
Pirmoji priežastis. Mutacijos
Galimų priežasčių yra bent kelios. Rečiausia – mutacijos. Ne vienas yra pastebėjęs medžio, krūmo ar gėlės šakelę su nebūdingais – margais, balsvais arba geltonais – lapais ar spygliais, kitos spalvos ar formos žiedais. Lygiai taip pat kartais atsiranda šakelių, kurios dėl genetinių pakitimų pradeda žydėti ne įprastu laiku, o anksčiau ar vėliau. Kartais dėl mutacijų augalas ar atskira jo šaka žiedus sukrauna ne tik kitu metų laiku, bet ir kitokio amžiaus (jaunesnė arba senesnė) negu tipiški tos rūšies atstovai. Jei pavyktų iš tokios šakelės padauginti ir išauginti augalą, turėtume kitu laiku žydinčią veislę.
Antroji priežastis. Netipiški orai
Kita, dažnesnė, priežastis – netipiški orai. Jei ruduo ilgas ir šiltas, kai kurių augalų žydėjimas užsitęsia ilgiau negu paprastai. Niekas labai ir nesistebi spalio, netgi lapkričio mėnesį matydamas tebežydinčius sidabrakrūmius, veigeles, rožes, erškėčius, meškytes. Kai žiemos pabaiga šilta, o pavasaris ankstyvas – jau vasarį ar net sausį sprogsta lazdynai ir alksniai, sausmedžių ir lankvūnių pumpurai. Jei vėlyvą rudenį po neilgai trukusių šalčių vėl atšyla, gali žiedais pasipuošti ankstyvą pavasarį žydintys augalai (forsitijos, žalčialunkiai, lazdynai).
Trečioji priežastis. Stresas
Trečioji priežastis, dėl kurios augalai pražysta neįprastu laiku, yra stresas. Žinome, kad jų gyvenime ramybės laikotarpiai kaitaliojasi su augimo, žydėjimo, brendimo laikotarpiais. Normaliu atveju ramybė būna žiemą. Tačiau į šią būklę augalai gali pereiti ir dėl streso – užsitęsusių neįprastų karščių, sausros ar kenkėjų antplūdžio. Visais šiais atvejais gyvybiniai procesai beveik sustoja. Sąlygoms pasikeitus, augalai „pabunda“ panašiai kaip po žiemos – sprogsta pumpurai, auga ūgliai, skleidžiasi žiedai.
