Kodėl po žiemos vejoje atsirado rudi plotai?
„Kasmet pavasarį turiu rūpesčių dėl vejos. Vieta, kur pasėjome ją, yra labai drėgna, todėl kiekvieną pavasarį dalis žolės būna supuvusi. Nusibodo sėti ir sėti. Gal galėčiau toje vietoje pasodinti drėgmės nebijančių žemų šliaužiančių augalų, kurie atrodytų kaip veja?“
Galima keli sprendimo būdai. Gal tą plotelį galima nusausinti (pakloti drenažą, padaryti nedidelį nuolydį ar į viršutinį dirvožemio sluoksnį įmaišyti smėlio. Tada pagal esamas sąlygas parinktos vejos žolės išsilaikys geriau. Galima nukasti visą velėną ir pasodinti besidriekiančių augalų. Drėgmę mėgsta šliaužančioji šilingė, tramažolė, dėmėtoji notrelė. Vidutiniškai drėgnoje dirvoje gerai veša pavasarinis poraitis, vaisgina, mažoji žiemė. Pasirūpinkite, kad augalų neapsemtų polaidžio vanduo.
„Kokias žemaūges daugiametes gėlytes sodinti šalia (aplink) vidutinio aukščio sidabrakrūmį. Saulėta vieta, žemė lengva, laidi. Kadangi sodyboje nuolat negyvename, norėtųsi, kad augalai kuo daugiau uždengtų žemės ir nebūtų labai lepūs.“
Aplink sidabrakrūmį galite pasodinti kaukazinį vaistutį, įvairių veislių ylalapius flioksus, pūkuotąją glažutę, šilinį gvazdiką, mažąją žiemę. Šie augalai greitai plinta, nelepūs.
„Noriu paklausti, ar pavasarį galima 3–4 metų „skiepytas“ alyvas persodinti į kitą sodo vietą, ar jos prigis?“
Alyvos – nereiklūs augalai. Iškaskite jas prieš pumpurams išsprogstant ir iš karto su didoku žemės gniužulu perneškite į paruoštas duobes. Pasodinę gerai palaistykite. Jei šaknys gerokai apkarpytos, patrumpinkite ir šakeles. Svarbu, kad jų dydis būtų proporcingas lajos dydžiui. Persodintiems augalams vasarą turi užtekti drėgmės.
„Auginu granatmedį. Vasarą jam bus metai, jau apie 60 cm aukščio. Tačiau ištįsęs tik pagrindinis stiebas, o labiau šakojasi šakelės apačioje. Gal reikėtų apkarpyti apatines šakas, kad šakotųsi ir viršuje? Labai norėčiau turėti gražų medelio formos granatmedį.“
Granatmedis gerai pakelia genėjimą. Formuokite jį pagal savo pageidavimą. Jei norite medelio aukštoku kamienu, nukirpkite apatines šakas ir leiskite šakotis esančioms viršūnėje. O jei norite suformuoti nuo pat apačios tankų ir šakotą granatmedį, šiek tiek patrumpinkite apatines šakeles ir keliais centimetrais viršūnę.
„Rudenį prilenkiau šliaužiančio kadagio šakelę. Ar pavasarį jau bus galima jį atskirti, ar reikės laukti kitų metų?“
Per žiemą šaknys beveik neauga, todėl tikriausiai atskirti šakelę dar anksti. Galite atsargiai ranka pažarstyti žemę ir pažiūrėti, ar yra šaknelės. Jų augimas priklauso ir nuo kadagio rūšies, ir nuo šakelės storio, ir nuo auginimo sąlygų. Atskirti galima tik pakankamai geras (ne trumpesnes kaip 10 cm) šaknis turinčią šaką.
„Pavasarį prastai atrodo rododendrai. Jų lapai iš žalių pasidarė vyšninės spalvos, o kraštai sukasi žemyn. Žiemai šaknis storai pamulčiavau durpėmis. Gal galėtumėte patarti, kaip jį pagydyti?“
Pavasarį dalį labai storo mulčio reikia nuimti, kad šaknys gautų pakankamai oro. Gali būti, kad rododendras apšalo arba apdegė nuo saulės per šalčius vasario pabaigoje. Stebėkite jį, džiūstančius lapus ir negyvas šakas nukirpkite. Pasirūpinkite, kad vasarą netrūktų drėgmės.
