Kodėl pomidorai nemezga vaisių?
„Kodėl šiltnamyje gražiai augantys, žydintys pomidorai nemezga vaisių?“
Pomidorai nemezga vaisių, kai šiltnamyje būna dideli temperatūros svyravimai, ypač jei ji ilgai laikosi aukštesnė nei 30 ºC. Žiedadulkės tampa nedaigios, todėl žiedai neapsidulkina. Dėl kalio trūkumo arba azoto pertekliaus jie krenta.
„Pabandžiau auginti baklažanus. Krūmai tvirti, gražūs, viršūnėse, panašu, jau žiedus krauna. Bet labai įdomu – visi turi po tris žiedus ir iš kiekvieno lapo pažasties lenda ataugos, panašios į pomidorų. Pomidorų ataugas išlaužome, o ką daryti su baklažanų? Visur rašo – priežiūra kaip pomidorų. Tai gal laužyti? Bet kur bus vaisiai?“
Baklažanai prižiūrimi kaip pomidorai, o genimi kiek kitaip. Galima auginti vieną stiebą ir išlaužyti visas pažastines atžalas. Vis dėlto geriausia palikti 3–4 stipriausias, o kitas pašalinti. Nedidelis krūmelis duoda geriausią derlių.
„Kuris braškės ūso daigas yra vertingiausias – pirmas nuo kero ar paskutinis?“
Stipriausias yra pirmas, arčiausiai motininio kerelio esantis braškės daigas. Paskutiniai būna silpniausi, lėčiau įsišaknija.
„Saulės svogūnai pradėjo sirgti. Po stipresnių liūčių, atšilus orams, ant svogūnų laiškų matomos pilkos dėmės. Ar tai miltligė? Gal patartumėte, kaip natūraliai, nenaudojant cheminių medžiagų, apsaugoti svogūnus? Netoliese auga agurkai. Ar jie irgi gali užsikrėsti miltlige?“
Pilkos dėmės ant svogūnų laiškų gali būti netikrosios miltligės požymis. Ligos sukėlėjas – svogūninė peronospora, kuri pažeidžia svogūnus, česnakus ir porus. Agurkai gali susirgti miltlige, nes yra palankios sąlygos plisti grybinėms ligoms. Liaudiškos priemonės nėra tokios efektyvios kaip fungicidai. Galite svogūnus kas kelias dienas purkšti pienių užpilu (apie 300–350 g smulkintos žolės per naktį mirkoma 1 l vandens).
„Kaip išnaikinti braškių puvinį?“
Braškes reikėtų pasodinti naujoje, puviniu neužkrėstoje vietoje, po žydėjimo profilaktiškai nupurkšti fungicidais, aplink pakloti storą nedrėkstančio mulčio arba plėvelės sluoksnį.
„Iki kurio mėnesio galima valgyti rūgštynes, ar dabar jos dar tinkamos maistui?“
Rūgštynes rekomenduojama vartoti iki pradedant augti žiedynams, taigi maždaug iki vasaros vidurio. Nupjaunant visus lapus kas tris savaites, joms neleidžiama žydėti. Tad vartojimo laikas pratęsiamas, iki vasaros vidurio galima gauti 4 derlius. Nepjaunamos rūgštynės gali pražysti jau birželio mėnesį ir maistui būna mažai tinkamos.
„Auginu braškes. Kasmet derlius būna tikrai nemažas, uogos didelės, bet, aišku, jas reikia visus metus ravėti, purenti. Manęs daug kas klausia, kodėl aš nededu specialios plėvelės. Juk tuomet nereikia ravėti, derlius toks pat, o darbo mažiau. Ar tai tiesa? Ar verta dėti plėvelę? Ar derlius toks pats?“
Kiekvienas sodininkas pasirenka patogiausią būdą. Braškių auginimo, patiesus plėvelę, privalumai: švarios uogos, mažiau pūva, beveik nereikia ravėti. Trūkumai: sunkiau įterpti trąšas ir palieti (ypač jei žemė perdžiūvo), kai kada labai įkaista žemės paviršius, kereliai kiek blogiau žiemoja ir greičiau sensta. Soduose sąlygos skiriasi, todėl vienoje vietoje braškės geriau augs paklojus plėvelę, kitoje – tik pamulčiavus dirvos paviršių. Siūlytume pabandyti jas auginti abiem būdais ir nuspręsti, kaip patogiau.
