Kodėl prastai dera vyšnios?
Vyšnios – vienos dažniausių viešnių soduose, savo puikaus skonio uogomis džiuginančios ir mažus, ir didelius. Vyšnių veislių atsirado susikryžminus stepinei vyšniai su trešne. Iki šiol dauguma šių vaismedžių kryžminasi su trešnėmis, kurios yra daug patikimesnės apdulkintojos.
Dažnai klausiama, kodėl prastai dera vyšnios. Pirmiausia dauguma veislių yra kryžmadulkės, todėl reikia sodinti kelis skirtingų (!) veislių medelius. Jei per žydėjimą vyravo sausas ir šaltas oras, gero derliaus neverta tikėtis (vėjas greitai išdžiovina žiedadulkes). Norint padidinti derlių, žydėjimo pradžioje reikėtų dirvą gausiai palaistyti arba tarp vyšnaičių pasodinti anksti žydinčių trešnių (tik tokios tinka vyšnioms apdulkinti).
Kelios vyšnių veislės
‘Desertnaja Morozovoi’ (Rusija) – vidutinio augumo veislė plačiu apvaliu vainiku. Labai atspari šalčiui ir kokomikozei. Vidutiniškai atspari sausrai. Dera pirmamečiai ūgliai. Iš dalies savidulkė. Žydi anksti. Vaisiai 4,6–5 g svorio, desertiniai, daugiau saldūs ir mažiau rūgštūs, transportabilūs. Minkštimas raudonas, minkštas, švelnios konsistencijos, sultingas. Sunoksta anksčiau negu žagarvyšnės.
‘Prevoschodnaja Kolesnikovoi’ (Rusija) – nedidelio augumo (iki 2,5 m) veislė rutulio formos vainiku. Labai atspari šalčiui, kokomikozei ir moniliozei – vidutiniškai. Žydi vidutiniškai anksti. Iš dalies savidulkė, labai derlinga (geriausios apdulkintojos ‘Turgenevka’, ‘Vladimirskaja’). Vaisiai 3,9–4 g svorio, tamsiai raudoni. Minkštimas tvirtas, tamsiai raudonas, labai skanus. Sunoksta liepos viduryje.
‘Zentenes’ (Latvija) – vidutinio augumo, labai atspari šalčiui veislė. Atspari kokomikozei ir moniliozei. Labai derlinga (pusiau savidulkė). Vaisiai tamsiai raudoni, sultingi, 3,5–4 g svorio. Minkštimas raudonas, rūgštokas. Sunoksta liepos pradžioje.
