Kodėl pūva braškės?
Braškių kekerinis puvinys sukelia uogų puvinį ne tik vegetacijos metu, bet ir pervežant ar laikant nuskintas uogas. Ligos sukėlėjas – pilkasis kekeras.
Drėgnesniais metais pilkasis kekeras gali pažeisti daugiau kaip 60 % derliaus. Ant nokstančių uogų atsiranda minkštų rudų dėmių. Šios labai greitai plečiasi, kol apima visas uogas ir šlapiasis puvinys jas supūdo. Paviršių aptraukia pilkas pelėsis – grybo konidijos ir konidijakočiai. Vos paliestos, tokios uogos ima dulkėti. Taip grybo konidijos plinta, o patekusios ant sveikų uogų – jas apkrečia. Grybas žiemoja, kaip ir daugelis grybinių ligų sukėlėjų, augalų liekanose.
Braškių juodasis puvinys labiausiai pažeidžia nuskintas ar mechaniškai sužalotas uogas, nors kartais aptinkamas ir ant gyvų augalų. Jo sukėlėjas – juodasis puvingrybis. Braškių uogas apima šlapiasis puvinys. Jų paviršius pasidengia balsva, greitai tamsėjančia grybiena. Joje plika akimi matomi juodi taškeliai – sporangės, iš kurių tarsi dulkės veržiasi sporangiosporos, todėl grybas labai sparčiai persimeta nuo vienų uogų ant kitų. Intensyviai jis išplinta ir tokiu atveju, kai uogos būna sužalotos skinant, vežant ir ilgiau laikomos drėgnuose, blogai vėdinamuose sandėliuose.
Pixabay nuotr.
