Kodėl verta puošti kalėdinę eglutę riešutais?
Saulei grįžtant, eglei, simbolizuojančiai žalią vasarą, buvo priskiriama magiška galia. Eglutės puošimas riešutais, obuoliais bei degančiomis žvakutėmis nebuvo atsitiktinis.
Apskritai riešutai ir lazdyno medis buvo laikomas šventu, nes į lazdyną niekad netrenkiąs perkūnas.
Riešutai simbolizavo vaisingumą, kuris visų pirma turėjęs pagausinti derlių. Buvo tikima, kad jie padeda uždegti meilę, sustiprinti vedybinius ryšius. Todėl per Kalėdas jaunimas, ypač merginos ir jaunos marčios, nešiodavosi jų gražiuose maišeliuose ir dovanodavo vaikinams.
Ypatinga reikšmė buvo priskiriama per Kalėdas rastam dvilypiam riešutui. Tikėta, kad jei pusę tokio riešuto suvalgysi, pusę duosi mylimajam, tai jis būsiąs dar meilesnis. Vaikinas, turįs tokį keimerį, jaunimo susibūrime pasiūlydavo patinkamai merginai krimsti jį drauge.
Nuo keimerio sukrimtimo abudu turėjo nešiotis po rūtų šakelę. Užklaustasis turėdavo parodyti rūtų šakelę. Jei jos neturėdavo, buvo laikomas pralošusiu. Keimerį perkrimtę, mergina ir vaikinas turėdavo prigulti, tai reiškė besiartinančias jų vedybas. Jei mergina rasdavo keimerį, tikėjosi greit ištekėti. Keimerį žmonės nešiojosi piniginėje, kad visada būtų pinigų.
