Kokią kryžmadulkių slyvų veislę pasirinkti?
Slyvų pasiūla didžiulė, tačiau rinktis reikėtų gerai ištirtas ir mūsų krašte tinkamas auginti veisles.
Kryžmadulkės veislės
Jei sode auga viena vienintelė kryžmadulkė slyva, ji gali gausiai žydėti, bet dera prastai arba derliaus išvis nėra. Vaismedžiui būtina parūpinti porą – tuo pat metu žydinčią kitą slyvą. Dar geriau sodinti iš karto kelis skirtingų veislių medelius.
Anksti, rugpjūčio pradžioje, vaisius sunokina seniai labai populiari rusiška veislė ‘Skoroplodnaja’. Vaisiai vidutinio stambumo, ovalūs, rausvi su gelsvu atspalviu, sunoksta ne vienu metu. Vaismedžiai vidutinio augumo, nereiklūs, ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms, tačiau žiediniai pumpurai jautroki pavasarinėms šalnoms. Susiformuoja išsidraikę vainikai. Derėti pradeda 2–3 augimo sode metais, nepramečiuoja. Geros dulkininkės yra ‘Kometa’, ‘Krasnyj Šar’ ir kaukazinė ‘Zaria’ slyvos.
‘Ijulskaja Roza’ – rusiškas slyvos ‘Kometa’ laisvo apsidulkinimo sėjinukas. Vaisiai skinami liepos viduryje, maždaug 10 dienų anksčiau nei ‘Kometos’. Jie aromatingesni, kvapnesni, bet šiek tiek mažesni. Labai derlinga veislė. Derėti pradeda 4–5 augimo sode metais, nepramečiuoja. Gera dulkininkė yra kaukazinė slyva.
‘Skalvė’ – lietuviška veislė. Dera rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai dideli, rožinės spalvos, sunoksta visi vienu metu. Gera dulkininkė – kaukazinė slyva.
Sodininkų mėgėjų soduose auginamos geltonus ar gelsvai žalsvus vaisius turinčios slyvų veislės. Ankstyvoji ‘Krupnaja Ranniaja’ rusiška. Vaisiai gero skonio, stambūs, skinami kartu su ‘Kometos’ vaisiais. Vaismedžiai ištvermingi šaltą žiemą, nereiklūs dirvai. ‘Early Golden’ išvesta amerikiečių. Vaisiai stambūs, apvalūs, labai skanūs. Minkštimas ryškiai geltonas, sultingas, saldokas. Kauliukas nedidelis, atskiriamas vidutiniškai lengvai. Sunoksta liepos pabaigoje. Vaismedžiai augūs, plačiu vainiku, dera labai gausiai, nepramečiuoja. Gera dulkininkė – kaukazinė slyva.
Iš Latvijos atvežtos dar vėlyvesnės vidutinio ankstyvumo veislės ‘Lase’ ir ‘Latvijos Geltona’. Derlius skinamas rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. ‘Lase’ vaisiai vidutinio dydžio, pailgi, mažai trūkinėja nuo lietaus, o ‘Latvijos Geltonos’ primena kriaušes, sunoksta ne vienu metu. Vaismedžiai augūs, derlingi, dera kasmet. Geros dulkininkės – ‘Stenly’, ‘Nansi Mirabelė’ ir kitos vėliau žydinčios slyvos.
Kanadinių vėlyvųjų slyvų ‘Valor’ vaisiai sunoksta vienu metu rugsėjo pabaigoje ir spalio mėnesį. Jie mėlyni su violetiniu atspalviu, labai dideli. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi šaltą žiemą, atsparūs ligoms, dera kasmet, reiklesni dirvai ir vietai. Kaip ir kitas vėliau derančias slyvas, šią reikėtų auginti šiltesnėse, nuo šaltų vėjų apsaugotose vietose.
‘Kolonovidnaja’ – rusiška veislė. Siaura koloniška laja labai dekoratyvi. Vaisiai vidutinio dydžio, raudonai purpuriniai, ovalūs, skinami rugpjūčio pradžioje. Lietingu oru jie nepūva, bet greitai pernoksta. Kauliukas atsiskiria lengvai. Senesnių medžių šakos nuo vaisių svorio kartais išlinksta į šalis. Derėti ‘Kolonovidnaja’ pradeda anksti, 1–2 augimo sode metais, labai gausiai. Šalčiui gana atspari. Geros dulkininkės yra ‘Spidola’, ‘Alvi’ ir kitos anksti žydinčios veislės, kaukazinė slyva.
Kas lemia auginimo sėkmę?
*Slyvoms parenkama saulėta, nuo vėjų ir pavasarinių šalnų apsaugota vieta. Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolyje, tačiau jis turi būti laidus vandeniui ir gerai sulaikyti drėgmę, neutralios reakcijos (pH 6,5–7,0). Svarbu, kad gruntinis vanduo būtų ne giliau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus.
*Medžių augumas priklauso nuo veislės savybių ir poskiepio. Lietuvoje dažniausi poskiepiai yra kaukazinės arba ‘Vangenheimo Vengrinės’ sėjinukai. Jei poskiepis – kaukazinė slyva, medis leis atžalas, bus augus, bet atsparesnis šalčiui ir ligoms. Veislės ‘Vangenheimo Vengrinė’ poskiepis augumą sumažina 50 proc. ir paankstina derėjimą. Ji duoda gausų derlių, todėl vaisiai gali smulkėti. Medžius reikėtų laistyti ir papildomai tręšti, o esant galimybei dar ir normuoti derlių (retinti žiedynus). Vaismedžiai mažiau atsparūs šalčiui, reiklesni dirvožemiui.
*Slyvas sodinti geriau anksti pavasarį. Poskiepis ir dalis įskiepio turi pasislėpti žemėje. Pasodinus sekliau iš poskiepio auga atžalos. Mulčiuojama bent pirmuosius 2–3 metus. Vainikai formuojami 70–80 cm aukštyje iš 5–7 skeletinių šakų. Vėlesniais metais pašalinami viršūnės konkurentai, statmenai augantys ūgliai. Derančios slyvos genimos vasarą ir rudenį, nuskynus vaisius. Patariama palikti ilgesnius stuobrelius (storų šakų – 10–15 cm). Taip sumažinamas ligų pavojus.
Pixabay nuotr.
