Kokias sąlygas užtikrinti lizdinei kalnarūtei?

Tokį vardą rūšis gavo neatsitiktinai: tik jos lapų skrotelė sudaro erdvų piltuvėlį, kurio viduje gali įsitaisyti nedideli paukšteliai. Lizdinė kalnarūtė (Asplenium nidus) yra epifitas, gamtoje, atogrąžų Azijoje ir Polinezijoje, augantis ant įvairių medžių ir uolų atbrailų.
Augalo lapai ne plunksniški kaip kitų paparčių, o plačiai lancetiški. Nuo jų lietaus vanduo suteka ant šaknų ir drėkina, atnešdamas ir nuo aplinkinių daiktų nuplautas maisto medžiagas.

Reikalingi jaukūs ir šilti namai

* Dideliam paparčiui namuose reikalinga erdvė – neįkurdinkite jo ant palangės ar tarp kitų augalų. Lizdinės kalnarūtės lapai užauga iki 70–90 cm ilgio. Vis dėlto tokį dydį jie pasiekia tik po kelerių auginimo metų ir tai ne visada. Namų sąlygomis įprastas dydis iki 50 cm ilgio ir 7 cm pločio. Lapo lakštas šiek tiek banguotas. Kasmet iš rozetės centro vienas po kito išauga keli nauji lapai, o seni sunyksta.
* Lizdinei kalnarūtei reikalinga nesaulėta, bet šviesi vieta. Labai gerai, jei saulės spinduliai krenta iš viršaus. Jei šviesos šaltinis – šone esantis langas, kas dvi savaites augalą reikės pasukti, kad nenulinktų į vieną pusę.
*Puiku, jei kambaryje nelabai šilta ir oras drėgnokas. Jei ne – drėkinti teks papildomai. Galima nekalkingu vandeniu purkšti orą aplink augalą ir šiek tiek lapus, padėti padėklų su drėgnomis samanomis – tinka įvairūs būdai.
* Žiemą temperatūra kambaryje neturėtų nukristi žemiau 15 ºC. Juk augalas kilęs iš atogrąžų!
* Laistoma reguliariai, bet nelabai gausiai. Patartina naudoti mažiau kalkingą vandenį. Gal galite pasisemti jo iš natūralių atvirų telkinių, gal pavyks surinkti lietaus atsargų. Blogiausiu atveju naudokite virintą. Vandens perteklius iš padėklų išpilamas.
* Paparčiai tręšiami negausiai ir tik silpnų trąšų tirpalu. Nuo jo pertekliaus gali pradėti džiūti lapai.
* Augalai persodinami kas 2–3 metus į vandeniui laidų ir purų durpių substratą su komposto priemaiša.

Galimi pavojai