Kokias trąšas rinktis, jei norime auginti ekologiškai? (II)

Organinėje žemdirbystėje sideratai naudojami nuo neatmenamų laikų. Tai augalai, kurie sėjami vieninteliu tikslu – papildyti dirvožemį azotu ir organinėmis medžiagomis, pagerinti jo humuso balansą. Sideratai sėjami ankstyvą pavasarį arba rudenį. Tradiciškai šie augalai suariami, tačiau pastaraisiais metais populiarėja nuomonė, kad sideratus geriau nupjauti ir sumaišyti su paviršiniu dirvos sluoksniu. Tuomet jie greičiau supūva, atiduodami maisto medžiagas ir virsdami humusu. Sideratų vaidmuo dažniausiai tenka garstyčioms, javams, lubinams, rapsams, ridikams, saulėgrąžoms, vikiams.
Trąšų funkciją gali atlikti ir mulčias
Dirvos mulčiavimas – nuo seno daržininkystėje naudojamas metodas, trukdantis veistis piktžolėms, didinantis dirvos laidumą ir imlumą vandeniui, saugantis nuo kaitros ir šalnų, puošiantis gėlyną, alpinariumą ar daržo lysvę. Be to, organinės kilmės mulčias pratęsia mikroorganizmų veiklos laiką, o kai kurios jo rūšys paskleidžia į dirva maisto medžiagas, taigi atlieka ir trąšos funkciją. Kaip trąša vertingiausios šios mulčio rūšys: kompostas, šviežiai nupjauta žolė, grūdų atliekos, šienas. Smulkinta mediena (ir pjuvenos) turi mažai azoto ir pūdama jį sunaudoja. Taigi, jei renkatės šios rūšies mulčią, pasirūpinkite, kad dirva azoto gautų papildomai.

Kuo dar galima tręšti?

Ekologiškai sodininkaujant naudojamos ir natūralios kilmės mineralinės trąšos – nekenksmingi sintetinių trąšų pakaitalai. Galima naudoti natūralios kilmės kalcio ir magnio karbonatus (klintis, kreidą), magnio sulfatą, medžių pelenus, natūralius fosfatus, natūralias kalio trąšas.
Kalio, fosforo, kalcio ir kitų medžiagų turtingi medžių pelenai. 10 m² dirvožemio patariama sunaudoti 1–2 kg pelenų. Jais ypač tinka tręšti bulves ir šakniavaisines daržoves. Tik pirma įsitikinkite, ar deginant medžius nepakliuvo padangų ar beicuotų lentų. Taip pat atminkite, kad medžių pelenai mažina dirvos rūgštingumą.
Natūralus kalcio šaltinis yra kiaušinių lukštai, taip pat kaip ir pelenai labiau tinkantis rūgštesnėms dirvoms.
Puikios trąšos yra dilgėlių (Urtica) raugas. 1 kg pjaustytų jaunų dilgėlių, užpilkite 10 l vandens (jei turite – lietaus) ir palikite rūgti plastmasinėje arba medinėje taroje. Po kelių savaičių jau galėsite naudoti augalų laistymui.
Iš Vakarų Europos šalių, sukaupusių nemažą ekologinio auginimo patirtį, į Lietuvą atkeliavo ir ragų miltai. Tai organinės ekologiškos ilgai veikiančios trąšos, gaminamos iš gyvulių ragų ir turinčios apie 16 procentų azoto, fosforo, kalcio ir magnio. Jos tinka visiems augalams – nuo uogų iki vaismedžių. Ekologiškos trąšos taip pat gaminamos iš kiaulių šerių, gyvulių kraujo, kaulų, žuvų miltų.

Azoto perteklius – kenksmingas

Tręšiant ekologiškomis trąšomis, svarbu atminti, kad ir šių trąšų, kaip ir sintetinių, perteklius kenksmingas. Prieš imdamiesi dirvožemio gerinimo, pažinkite jį. Jo tipą – molis, priemolis, priesmėlis ar smėlis, nesunkiai įvertinsite patys. Norėdami sužinoti tikslesnę žemės sudėtį, galite atlikti jos tyrimą agrochemijos laboratorijoje. Tuomet galėsite savo sodui parinkti tinkamiausias trąšas.
Ypač apgalvotai reikėtų tręšti daug azoto turinčiomis trąšomis, pvz., mėšlu. Azoto perteklius neigiamai veikia augalų kokybę – stiebai ir lapai ima pernelyg intensyviai augti, jų audiniai minkštėja, augalai vėliau bręsta, pasidaro jautresni ligoms. Tačiau didžiausia blogybė ta, jog azoto perteklius daržovėse kaupiasi žmogaus sveikatai kenksmingais junginiais – nitratais ir nitritais. Azoto pertekliaus dirvoje galima išvengti tręšiant saikingai, tinkamai (ne per mažai) laistant ir trąšas paskirstant tolygiai.