Koks augalas žydi begėdiškai gražiai?
Gegužė – tikra augalų žydėjimo kulminacija, nes jokį kitą mėnesį jų nepražysta tiek daug: obelys ir vyšnios, ąžuolai ir klevai, braškės ir serbentai, veigelės ir kaštonai, azalijos ir rododendrai… O ir gėlių rūšių žydi tiek, kad neįmanoma suskaičiuoti. Bet vieną krūmą, apsipilantį žiedais gegužę, ypač norisi išskirti. Gal dėl etnografinių sentimentų, o gal dėl nuostabaus žiedų kvapo ir grožio, bet jis mūsų želdynuose užima išskirtinę vietą. Ko gero, nesunku atspėti, koks tai augalas. Tai paprastosios alyvos, kurios jau kelis šimtus metų auginamos lietuvių sodybose. Ko gero, su jomis mažai kas iš krūmų gali varžytis kvapnumu, nebent jazminas, bet jis žydi vėliau. Be to, alyvos žiedų ryškumu šį augalą pranoksta. Tad mūsų pasakojimas – apie alyvas, vėlyvo pavasario simbolius.
Vadinkime teisingai
Yra vienas svarbus dalykas, susijęs su šiuo augalu – jo pavadinimas. Teisingas lietuviškas vardas yra paprastosios alyvos. Atkreipkite dėmesį – vartojama daugiskaitos forma ir net vieną krūmą reikia vadinti alyvomis, o ne alyva.
Galbūt painiavos esama dėl to, kad yra dar vienas sumedėjęs augalas panašiu vardu – europinis alyvmedis, kurio vaisius, t. y. alyvuoges, mes valgome. Bet abu augalai priklauso skirtingoms šeimoms ir tarpusavyje visai nepanašūs. Tad jeigu norėsite pasirodyti išprusę botaniškai ir teisingai lietuviškai kalbėti, vartokite tik daugiskaitą. Botaninis paprastųjų alyvų vardas yra Syringa vulgaris (angliakalbiai jas vadina Lilac, tik šio pavadinimo nereikėtų painioti su lelijos vardu).
Atvykėlės iš Balkanų
Nors paprastosios alyvos dažnai minimos kaip lietuvių etnografinių gėlių darželių puošmena, bet iš tiesų jos nėra savaiminis mūsų krašto augalas. Natūraliai auga tik Balkanų pusiasalio kalnuotose vietovėse, kitur nukeliavo žmogui padedant. Europoje ir Amerikoje šios alyvos paplito XVI–XVII amžiuje. Panašiu laiku jos atkeliavo ir į Lietuvą su kitais dekoratyviniais augalais, kurių iš Europos į dvarus atsigabendavo mėgstantys keliauti ir turintys puošnius parkus dvarininkai.
Šis krūmas užauga iki 5–8 m aukščio ir panašaus pločio. Šakų žievė šviesiai pilkos spalvos. Jauni lapai ryškiai žali, vėliau patamsėja, viršutinė pusė šiek tiek blizga. Jų forma ovali, panaši į širdį, smailėjančiu galiuku. Lapai pradeda skleistis gegužę. Kiek vėliau, gegužės viduryje arba pabaigoje, priklausomai nuo orų, pradeda skleistis kvapnieji žiedai. Jie būna šviesios ir švelniai violetinės spalvos, nedideli, apie 0,5–1 cm dydžio, susitelkę į pailgas kekes – žiedynus. Pirmiausia išsiskleidžia apatiniai, o vėliau ir viršūniniai. Žydėjimas trunka nuo savaitės iki mėnesio. Pietinėje krūmo pusėje žiedai išsiskleidžia pirmi. Jeigu per žydėjimą pavasario dienos pasitaiko karštos ir sausos, krūmai nužydi greičiau.
Lietuvoje paprastąsias alyvas mėgo sodinti senųjų dvarų parkuose. Iš ten jos paplito į kaimo sodybas. Tik šie krūmai neilgaamžiai, neišgyvena nė 100 metų. Neprižiūrimi dažnai plinta šaknų atžalomis ir vėliau sulaukėja.
Pixabay nuotr.
