Koks lesalas tinka sparnuočiams?

Saulėgrąžos. Pats universaliausias ir sočiausias maistas – saulėgrąžos. Jomis mėgausis ne tik grūdais besimaitinantys paukščiai, bet ir zylės, geniai, bukučiai, kryžiasnapiai. Dėl didelio kiekio augalinių riebalų saulėgrąžos labai kaloringos ir yra svarbus sparnuočių energijos šaltinis žiemą.
Dėmesio! Saulėgrąžos turi būti nesūdytos, nekepintos ir nesukirmijusios.
Lašinukai. Zylutes, bukučius, lipučius nudžiugins lašiniai, taukai, smulkiai supjaustytos mėsos atraižos. Tik nereikia pamiršti, kad šie produktai turi būti nesūdyti. Lašinių galima pasmeigti ant vielos ir pakabinti medyje. Kitas būdas – po gabalėlį šio skanėsto pririšti prie abiejų virvutės galų ir užmesti kuo aukščiau ant medžio šakos. Didelė tikimybė, kad tada lašiniais nesusivilios katės ir šunys. Riebus, kaloringas maistas labai tinka per didesnius speigus.
Uogelės. Jei sodyboje auginate šermukšnius, raugerškius, gudobeles, aronijas, kitus medelius ir krūmus, sparnuočių netrūks jau nuo rudens. Žiemai įpusėjus uogų neliks. Jei turite jų prisidžiovinę, pavaišinkite sniegenas, svirbelius, smilginius ir juoduosius strazdus.
Sparnavaisiai. Didžioji dalis klevų ir uosių sparnavaisių, kuriuose yra gardžių sėklų, rudenį nukrenta ir arba sušluojami, arba lieka gulėti po sniegu. Kol nepabalo laukai, prisirinkite sparnavaisių – jie ne tik papuoš lesyklas, bet ir masins sniegenas, svirbelius be kitus sodo svečius.
Gilės, riešutai, kankorėžiai. Kankorėžiuose esančios sėklos sudaro didelę genių, eglinių kryžiasnapių žiemos raciono dalį. Atokiuose kampeliuose rudenį riešutus, ąžuolų giles slepia kėkštai. Tik ar visada suranda? Parūpinę kankorėžių, gilių, riešutų, prie lesyklos išvysite ne tik sparnuočių, bet ir voverių. Pagalvokite apie paukštelius ir tada, kai spjaudote arbūzų, melionų ar ruošiatės išmesti moliūgų, cukinijų sėklas – jos taip pat paįvairins meniu.
Stalo trupiniai. Tinka ir tai, ko nesuvalgėte – balta duona, varškė, kruopos, virti ryžiai ir bulvės, smulkinti kietai virti kiaušiniai, obuoliai, kitos daržovės.
„Paukščių pyragas“. Galima paukšteliams surengti tikrą puotą, pasiūlant ypatingą pyragą. Viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių – taukai, sviestas arba margarinas. Šie riebalai ištirpinami puode ant ugnies, pridedama kruopų, saulėgrąžų, linų sėklų, avižinių dribsnių, obuolių žievelių, razinų ir kitų skanėstų. Išmaišius praaušinama ir supilama į polietileninį maišelį, kuris užrišamas ir įdedamas į šaldymo kamerą. Sustingusį pyragą galima įkišti į tinklinį maišelį ir pakabinti ant medžio šakos. Pavasarį jį patariama praturtinti grūstais kiaušinių lukštais – juk paukščiams reikia papildyti kalcio atsargas.