Kovas – metas pasirūpinti dirva

Kovo mėnuo yra puikus metas dėmesio skirti dirvai darže. Reikėtų išsiaiškinti, kokia yra dirva, nustatyti rūgštingumą. Todėl trumpai aptarsime rūgštingumo aspektą ir kuo dirvai naudingi pelenai bei kalkės.

Kiekvienos rūšies augalai prisitaikę prie tam tikro rūgštingumo dirvos. Ją geriausia tirti agrocheminėse laboratorijose. Tikslinga išsiaiškinti, kokia yra jūsų sodo dirva.

Rūgščiose dirvose galima paskleisti klintmilčių, dolomitmilčių, kreidos, gesintų kalkių, pelenų. Kreidos norma 1,5 karto padidinama, nes ši medžiaga drėgnesnė, joje mažiau kalcio. Gesintų kalkių norma 1/3 sumažinama.

Ypač vertingi pelenai. Juose beveik nėra chloro – mikroorganizmams ir augalams žalingo elemento, todėl maisto medžiagas augalai lengvai pasisavina. Daržo lysvėje, vejoje paskleidžiama 200–700 g/m², po kiekvienu vaiskrūmiu ar vaismedžiu – 250–450 g pelenų.

Kalkės išbarstomos tolygiai ir įterpiamos į 7–10 cm gylį. Tik nereikia persistengti. Kai dirva pernelyg kalkinga, augalai negali pasisavinti geležies. Bulvių lauko geriau visai nekalkinti – šakniagumbiai bus rauplėti ir šašuoti. Kalkių nemėgsta morkos, ankštinės daržovės, agurkai, pomidorai, petražolės. Geriausia šį darbą atlikti rudenį, bet galima ir pavasarį. Svarbu, kad iki sodinimo praeitų nors kelios savaitės.