Krosnys ir židiniai: įrengimo problemos ir klaidos
Bendrosios šildymo įrenginių mūro darbų problemos:
Skiedinys mūrijimui. Tradiciškai krosnių mūrijimui naudojamas molio skiedinys. Molis gerai sugeria šilumą. Labiausiai paplitęs variantas – nusipirkti supakuoto sauso molio miltų arba šamoto molio didesnio karščio zonoms. Geriausias skiedinys gaunamas sumaišius molį ir labai smulkų žvyrą (arba smėlį su smulkaus žvyro priemaišomis) santykiu nuo 1:1 iki 1:4, priklausomai nuo molio. Prieš maišant, molis užmerkiamas vienai parai. Vėliau praskiedžiamas vandeniu iki grietinės konsistencijos, gerai išmaišomas ir išplakamas. Gautoje molio masėje neturi būti gumulų, todėl masė perkošiama per sietą (1,5 mm akutėmis). Šamotas tinka ruošiant skiedinį ugniai atsparioms plytoms.
Plytos. Vienas svarbiausių plytų privalumų – jos, net ilgai veikiamos aukšta temperatūra, nesideformuoja. Tokiomis savybėmis pasižymi šamotinės plytos, molinės pilnavidurės ir dekoratyvinės keraminės plytos. Planuojant būsimoje viryklėje derinti šamoto ir paprastas plytas, svarbu žinoti, kad šių dviejų rūšių plytų šiluminio plėtimosi koeficientai labai skiriasi – šildamos jos keičiasi ir plečiasi skirtingai. Todėl reikia vengti šamoto mūro ir paprastų plytų mūro siūlių persidengimo. Skirtingai įkaitusios ir netolygiai išsiplėtusios, šios skirtingos plytos ardo mūro vientisumą, judina viena kitą, atsiranda plyšių. Viryklių, krosnių, židinių mūrijimui negalima naudoti silikatinių ir tuščiavidurių plytų.
Krosnies mūrijimas sausomis plytomis – viena iš mūrininkų klaidų. Patyrę meistrai, mūrydami krosnį, nenaudoja sausų plytų: jie 1–2 minutes pamirko jas vandenyje. Toks mūras tvirčiau laikosi, nes mūro skiedinys giliau įsiskverbia į plytas. Plytos nardinamos į vandenį ir drėkinamos iš visų pusių.
Dūmų kanalų sumažinimas iki mažesnių nei plytos plokštumos plotas (300 kv. cm) žymiai pablogina dūmų trauką. Ypač drėgnos malkos tokioje krosnyje dega blogai. Atsiranda krosnies įšilimo problemų.
Kaminas iki stogo mūrijamas molio-smėlio mišinio skiediniu. Virš stogo kaminas mūrijamas cemento skiediniu. Kartais krosnių kaminus daro iš cinkuotos skardos. Bet reikia žinoti, kad cinkuotos skardos kaminai pradega greičiau, palyginus su necinkuota. Šildomų patalpų išorėje statomi dvigubų sienelių apšiltinti pramoninės gamybos kaminai.
Vielos sutvirtinimai. Manoma, kad vielos sutvirtinimai tik sudaro sąžiningai atlikto darbo įvaizdį, bet nepadeda sutvirtinti mūro vien todėl, kad metalo šiluminio plėtimosi koeficientas – 6 kartus didesnis negu plytų. Galima patarti vielą talpinti arčiau mūro krašto, kur ji mažiau kaista. Viela turėtų būti klojama 1,5–2 cm nuo krosnies išorinio krašto. Metalinės juostelės mūro viduje – tai kartais reikalingos atramos vertikalioms vidinėms dūmų kanalų pertvaroms. Vis dėlto tam tikslui geriau naudoti galu pastatytas plytas – taip būtų patikimiau ir ilgaamžiškiau, negu mūro viduje naudoti metalines detales.
Šiluminių tarpelių nelaikymas mūro darbuose – neleistinas dalykas (1 pav.). Šiluminiai tarpai aplink groteles visu perimetru užpildomi smėliu arba pelenais. Ketaus kaitvietės plytos taip pat negalima prispausti prie plytų mūro – turi būti paliekamas 0,5–1 cm tarpelis. Tarpelis tarp mūro ir pelenų pūstuvės durelių gali būti nežymus.
Vytautas Mankevičius
Visą straipsnį rasite spalio „Mano sodyba“ numeryje.
