Kuo cerciai ypatingi? Savo žiedais ir žydėjimu
Pupinių (Fabaceae), anksčiau vadintų ankštiniais, šeimai priklausančioje cercio (Cercis) gentyje dabar oficialiai įteisinta 10 rūšių. Na, kai kurie dendrologai jų suskaičiuoja 12, o kiti – tik 5. Lietuvoje savaiminių nėra. Europoje palei Viduržemio jūrą ir Šiaurės Afrikoje, Azijoje auga viena rūšis. Kitos yra paplitusios šiaurės pusrutulyje, Šiaurės Amerikoje (JAV ir Meksikoje) bei pietryčių ir pietų Azijoje, iš kurių 5 rūšys – tik Kinijoje.
Lietuvoje – retenybė
Europoje, įskaitant savaiminį cercį, auginamos 7 rūšys, 1 varietetas ir apie 30 veislių. Lietuvos botanikos soduose ir pas vieną kitą mėgėją auga dar gana jauni 2 rūšių ir 2–3 veislių augalai. Senesnėje dendrologinėje literatūroje jie neminimi – nei kapitaliniame veikale „Lietuvos TSR flora“, nei prof. Povilo Snarskio publikacijose ar senųjų parkų aprašymuose. Tiesa, dar nuo studentavimo laikų prisimenu jį praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvus Kauno botanikos sode. Tuomet buvau dar neseniai „iškeptas“ miškininkas ir iš dekoratyvinių augalų pažinojau tik tiek, ką Lietuvos žemės ūkio akademijoje dėstytojas doc. Mindaugas Navasaitis parodė. Augo kanadinis cercis tarp kitų medžių, jų šiek tiek stelbiamas, bet atlaikydavo to meto stiprius, daugiau kaip 30 °C šalčius ir žydėdavo.
Judo medis
Apskritalapį cercį (C. siliquastrum) bandžiau auginti jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Sėklų pasirinkau dendrologų kelionėse į Čekiją ir Italiją (ši rūšis Pietų Europoje savaiminė). Jos buvo peržiemojusios ankštyse ant medžių. Parvežtas sėklas iškart pasėjau. Cerciai sudygo, bet jie, kad ir kaip dengdavau, neatlaikydavo didesnio nei 20 °C šalčio. Įnešti į rūsį peržiemodavo, kitąmet augdavo puikiai, bet pasiekę beveik 1 m aukštį ir pasodinti į dirvą vis tiek iššaldavo. O gaila, nes iš poros veislių yra puošni labai gausiais žiedais apsipilanti ‘Bodnant’. Beje, apskritalapis cercis Europoje dažnai vadinamas Judo medžiu (vok. Judes Baum, angl. Judas tree). Sakoma, kad ant jo pasikorė Judas.
Dendrologas Rimvydas Kareiva
Astos Leskauskaitės, Famartino, HQ, Lazaregagnidze, Pixabay nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2022 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.