Kur ir kaip kompostuoti?
Kiekvienas sodininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo pūdinio savo daržui, gėlynui. Kompostavimas – tai biologinis procesas, kurio metu mikroorganizmai, bestuburiai gyvūnai ir dirvos fermentai organines medžiagas mineralizuoja ir paverčia naujos kokybės organinėmis medžiagomis, vadinamomis kompostu.
Kompostuoti atliekas geriausia nuošalesnėje nesaulėtoje sklypo vietoje (saulėkaitoje jas tenka dažnai laistyti). Nereikia kasti ar betonuoti duobių. Mat ten kaupiasi vandens perteklius, be oro žūva naudingosios bakterijos, įsiveisia rūgimo ir rūgštį sukeliančios bakterijos, todėl gaunamas silosas.
Aptveriamas 1 m aukščio ir 2–4 m2 dydžio plotas. Tam tinka įvairios medžiagos: lentos, metalo lakštai, plastikinės plokštės ir kt. Ant pagrindo užpilamas 15–20 cm storio smulkių šakelių ar medžio žievės sluoksnis, kuris pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą. Krūvos aukštis priklauso nuo atliekų kiekio. Ji gali būti 1–1,5 m aukščio. Puvimo procesas didelėse krūvose vyksta lėčiau, jas reikia dažniau (3–4 kartus) perkasti. Krūvą naudinga pridengti, kad lietus neišplautų naudingų medžiagų. Kraunant atliekas ant žemės, sunkiau palaikyti tvarkingą aplinką.
Patogiau kompostuoti specialiuose konteineriuose. Yra įvairios talpos (300–900 l), aukščio, dizaino komposto dėžių su dangčiais. Jose padarytos komposto išėmimo angos, kiaurymės orui į vidų patekti. Šias dėžes patogu pripildyti ir iškrauti. Jos gaminamos iš ultravioletiniams spinduliams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms atsparių medžiagų, puikiai sulaiko šilumą ir neleidžia išgaruoti drėgmei. Supakuota komposto dėžė telpa į lengvojo automobilio bagažinę, lengvai sumontuojama.
