Kurkime sodą, draugišką paukščiams. I dalis

Pavasaris nebūtų pavasaris, jei neišgirstume vieversio giesmės, nesuvoktume gegužės mėnesio reikšmės be gegutės kukavimo, o ruduo nebūtų toks nostalgiškas ir romantiškas be išskrendančių gervių, žąsų balsų. Įvairiausių sparnuočių matome laukuose, miškuose ir artimiausioje aplinkoje – prie savo namų.

Prisivilioti verta

Norint, kad įvairių paukščių apsigyventų prie namų ir suteiktų mums daugiau džiaugsmo, reikia sudaryti tinkamas gyvenimo ir maitinimosi sąlygas. Laukiniai paukščiai apsigyvens, jei:

*jiems toje vietoje bus kuo maitintis;

*bus tinkamos sąlygos sukti lizdus, auginti jauniklius;

*ta vieta bus tinkama gyventi pagal jų biotopą.

Paukščiai, mintantys vabzdžiais, sodui padaro daug naudos naikindami kenkėjus. Tai didžiosios ir mėlynosios zylės, juodieji čiurliai, pilkosios musinukės, paprastosios medšarkės, kielės, kregždės, žvirbliai ir kt. Pavyzdžiui, žvirbliai naikina amarus. Čiurliai minta skraidančiais vabzdžiais: straubliukais, spragėmis, cikadomis, musėmis ir kt. Kovai sulesa daug žemės paviršiuje gyvenančių kenkėjų, pavyzdžiui, grambuolių. Kartais žmonės piktinasi kovais, kurie rinkdami grambuolių lervas suardo veją, nes nesuvokia, kad šie naikina išplitusius kenkėjus. Kiekviena paukščių rūšis yra išskirtinė ir unikali.

Mūsų sparnuotieji bičiuliai

Kurie sparnuočiai nevengia žmogaus draugijos? Noriu paminėti ne vien tik dažnesnius, bet ir tuos, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir globojami ornitologų.

Naminė pelėda yra dažniausiai sutinkama pelėda. Gyvena mažuose ir dideliuose miškuose, dažnai įsikuria sodybose. Minta įvairiais graužikais, daugiausia pelėnais. Prisivilioti gyventi į savo sodą pelėdą nebus lengva, bet jeigu pavyks, įsitikinsite – ji yra puošmena ir dovana. Iki vasario vidurio patinėlis išrenka vietą, tinkamą perėti. Apžiūrėdamas vietovę jis atidžiai įvertina, ar ten gausu maisto ir saugu. Pelėdai patinka komfortas, sausa, patogi lizdavietė, ramybė, galimybė apsaugoti save ir jauniklius. Naminės pelėdos mėgsta įsikurti netoli žmogaus. Jas traukte traukia senos palėpės, išpuvusios parko ar sodo medžių drevės, tinkami inkilai.

Kukutis – vienas gražiausių ir margiausių mūsų krašto paukščių. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Mėgsta apsigyventi prie senų namų, brandžių medžių drevėse, akmenų krūvose ir noriai įsikuria jam iškeltuose inkiluose. Minta įvairiais dideliais vabzdžiais, jų lervomis, savo ilgu lenktu snapu sugeba iš urvelio ištraukti net kurklį.

Paprastoji medšarkė sutinkama ten, kur auga gudobelės (Crataegus), kaukazinės slyvos (Prunus cerasifera), miškinės kriaušės (Pyrus pyraster) ir kiti sumedėję augalai, turintys dyglius. Tad jei prie namų šlama minėti medžiai ir krūmai, yra nemaža tikimybė, kad šis paukštis apsigyvens. Kodėl medšarkė mėgsta tokius augalus? Atsakymas labai įdomus: pagautus stambesnius vabalus ar smulkius stuburinius gyvūnus ji pasmeigia ant spyglių, kartais net ant spygliuotos vielos. Pasmeigtą grobį patogiau sulesti, ir medšarkė taip kaupia atsargas jaunikliams. Šiuos stebėjimus ir tyrimus atliko bei aprašė biologijos mokslų daktaras, profesorius Tadas Ivanauskas.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nepažinotų varnėno. Tai vienas iš mieliausių paukščių, dėl kurio naudos ir žalos kyla daug diskusijų. Noriu atkreipti dėmesį į tokį faktą: daugiausia žalos padaro ne žmogaus kaimynystėje gyvenantys, o praskrendantys – migruojantys būriais paukščiai. Varnėnai daugiausiai minta vabzdžiais, kurių aktyviai ieško žemėje ir jos paviršiuje, mėgsta ir uogas. Nepaisant žmogui daromos žalos, kuri yra trumpalaikė, šie paukščiai naudingi.

Prie namų dažnai apsigyvena langinės ir šelmeninės kregždės. Jos lipdo lizdus prie stogų ar atviruose pastatuose. Dėl teršiamų sienų kregždės kartais būna ne itin pageidaujamos, tačiau reikėtų pastebėti, kiek jos sugaudo įvairių musių ir kitų vabzdžių.

Grąžiagalvę dažnai tenka girdėti pavasarį klykaujančią sodybose ar parkuose. Šis paukštis įdomus ne tik dėl skleidžiamų garsų, bet ir dėl fiziologijos. Ir pavadinimas grąžiagalvė kilo iš to. Jei koks plėšrūnas prisiartina prie lizdo, paukštis ištiesia kaklą ir jį sukioja į visas puses, šnypšdamas tarsi gyvatė. Tai savotiškas priešų gąsdinimo būdas. Šis sparnuotas sutvėrimas mėgsta senus medžius, kuriuose yra genių iškaltų uoksų arba natūralių drevių, apsigyvena inkiluose. Minta skruzdžių perais, kitais vabzdžiais bei jų lervomis. Maisto grąžiagalvė dažnai ieško būdama ant žemės.

Unsplash nuotr.