Laiko dulkes nužėrus…
Iš ko žinių sėmėsi mūsų senoliai? Apie ką rašė laikraščiai prieš 100 metų? Kokios tiesos buvo į knygas sudėtos? Kokių klausimų kildavo ūkininkaujantiems? Pasklaidykime praeito amžiaus spaudą, nužerkime laiko dulkes ir prikelkime iš užmaršties gyvą, kiek kitokį žodį…
Ūkio patarimai iš savaitinio laikraščio „Artojas“ (Nr. 30), išleisto Seinuose 1911 m.
Teksto kalba netaisyta
Apie langų gėles
Langų gėlėmis vadinasi tos gėlės, kurias statome prie langų puoduose, t. y. vazonikuose. Sunku Lietuvoje rasti šiandien geresnius namus, kur nebūtų langai apstatyti gėlėmis. Apskritai imant, daug gėlių laikyti gyvenamuose kambariuose yra nenaudinga. Išsibujojusios gėlės nelabai gera statyti gyvenamuose kambariuose ant langų, nes per jas negali kambarin ineiti saulės šviesa, nuo ko kambarys darosi nesveikas. Tačiau ir gėlių yra visokių: vienos turi gardų kvapsnį ir žydi gražiai, o kitos norint ir žydi gražiai, bet kvapsnį turi tiesiog nemalonų. Būtų geriau gėles laikyti tokiuos kambariuos, kur nereikėtų jom kentėti nuo pipkės dūmų ir kitokių priežasčių; reikėtų gėles laikyti seklyčiose, arba šiaip kambariuose.
Žiemos metu kvietkų kambarys turi būti šiek-tiek kūrenamas; nes nuo didelių šalčių kvietkos peršąla ir nudžiūsta. Kad-ir žiemos metu šilumos kvietkoms perdaug nereikia, vienok reikia žiūrėti, kad-ir permaža nebūtų. Žemė naminėms gėlėms geriausia tinka iš po skiedrynų. Taip-pat labai gera primaišyti kokią trečią dalį ir smulkių drėgnų durpžemių. Jeigu tokių žemių nėra, tada galima imti ir šiaip geros purios žemės. Žemės, turinčios savyje daug kalkių kvietkoms visiškai netinka. Persodinant kvietkas iš vieno puodo į kitą, reikia elgties labai atsargiai, gražiai jas išrauti, taip kad nenusitrauktų nuo augalėlių šaknelės, nuo ko kvietkos nekartą visiškai išdžiūsta.
Sodinti iš vieno puodo į kitą reikia taip: padaryti ruiminga duobutė ir, įstačius augalą, apžerti žemėmis. Tai daroma todel, kad žemė geriau apibyrėtų apie augalo šaknis. Įsodinus arba persodinus gėlę, laistyti vandeniu taip greit nereikia; geriausia pirmu kartu laistyti už kokios pusantros – dviejų dienų, žiūrint pagal reikalo. Gėlėms augant, dažnai reikia jas laistyti vandeniu; geriausiai tai daryti ryto metu. Bet tik tokiai priežiūrai esant gėlė neaugs ilgų metų, augs ilgiausiai – tik kokius 3 metus, o paskum dažniausiai nudžiūsta. Dažnai atsitinka, jog vienur ar kitur prisiaugina jau vidutinių kvietkų, tik… štai ir nudžiūvo visos. Čion priežastis būna tame. Kvietkos persodinamos paprastai tada, kada dar jų augalėlis nedidelis ir, žinoma, žemė, kaip visuomet parenkama geresnė. Pakol augalui ištenka tų maistingųjų dalelių, kurios užsilaiko puodo žemėje, – gėlė auga, o kada maistingosios dalelės pasibaigia ir žemė liekasi liesa, tada augalas badauja ir pagalios – nudžiūsta. Norint, kad kvietkų augalai taip greit nenudžiūtų, reikėtų dažniau vazonikams permainyti žemė. Tečiaus persodinimas ne visados nusiseka, ypač – suaugesnių gėlių, nes šios yra daug sunkiau prigydyti. Kadangi persodinimas iš vieno puodo į kitą nevisados yra galimas, ypač – lepesniųjų kvietkų, tada norint, kad kvietka ilgiau užsilaikytų, reikėtų puodo žemei duoti tų maistingųjų dalelių, kurių kvietkų augalams yra reikalingos, kaipo maisto.
Gėlės palyginamai daugiausia reikalauja azoto. Visokioms langų kvietkoms gerai tinka toks mišinys: 15 dalių fosfororūgščio amonijako, 10 – salietrorūgščio kalio, 10–40% kalio druskos, 25 – čilinės salietros ir 40 – sierarūgščio amonijako. 100 dalių šitokio mišinio savyje turi apie: 8 dalis kalio, 6 dalis tirpstančios fosforo rūgšties ir 14 dalių azoto. Šitas mišinys pirma ištarpinama vandenyje, o paskum tuo vandeniu laistoma. Į 10 kvortų vandens galima imti nuo 5 ligi 10 gramų šito mišinio. Vienok tokiu mišiniu laistoma tik gerai prigijusios kvietkos; tik-ką persodintom kvietkom geriau jo visai nevartoti. Šitokiu mišiniu kvietkos tręšiama tik pradedant nuo kovo ir baigiant liepos mėnesiu. Galima dar laistyti ir rugpjūčio mėnesyje, bet tik silpnesniu mišiniu; tada ištenka į 10 kvortų vandens 4 gramų to mišinio.
