Ledo ir sniego stebuklas sode. I dalis
Jau rudens pabaigoje pirmieji šalčiai, įsiskverbiantys iki kaulų smegenų, verčia kišti nosį giliau į apykaklę. Nors kasdien galima burbėti, kaip šalta, sukurkite gerą nuotaiką atrasdami baltą pasaką.
Rudenį nesitvarkykite per daug
Jeigu nepabijosite nuo savęs nutraukti šilto apkloto ir įkelti kojos į sodą anksčiau ryte, kai nuo saulės spindulių dar spindi šalčio nubučiuoti, šerkšno dengiami nenukirpti žiedynai, nenukritę ir paukščių nenuraškyti vaisiai, smilgų šluotelės ar spalvinga medžių žieve, gėrėsitės ir širdį užlies gera nuotaika. Kad ir kaip boditės žiema, vis tiek eidami mišku ar žingsniuodami sodu grožitės, kai ant blakstienų krenta sidabras nuo pakrutinto medžio ar nedidelio vėjo gūsio. Tokią akimirką, net ir nebūdamas poetas, žmogus gali juo pavirsti kristaliniame pasaulyje, primenančiame fėjų pasakas. Ar tai neturėtų mūsų pamokyti, kad įmanoma sukurti tinkamas sąlygas ledo karalystės stebuklui sode?
Galbūt turite daugybę žiemą gražiai atrodančių augalų, bet… per gerai sutvarkote sodą rudenį. Palikite žolynus natūraliai numirti. Kartais šitaip apsaugomi besikalantys daigai ir padedama sunkiuoju laikotarpiu prasimaitinti paukščiams, smulkiems gyvūnams. Ant šakų palikite smulkių vaisių, sėklų. Negenėkite krūmų ryškesne žieve. Jei rudenį sekatoriumi nenukirpsite visko, kai kurie iš jų dar suspindės žiemos pasakoje.
Kandidatų sąraše
Pažvelkime, kokie augalai gražiai atrodo pliki ir žiemą sukuria puikius grafinius paveikslus. Pirmiausia nereikėtų užmiršti visžalių, kurių sode privalo būti. Tikrai užtektų ne 80 %, bet, tarkime, 40 % krūmų ir medžių, kurie žaliuos ir užsidės sniego kepures. Antra stipri ir svarbi grupė – augalai, turintys spalvingą, margą žievę, šakeles, kurios atrodo itin dramatiškai, aplipusios šerkšnu ar pasipuošusios plonyte sniego linija. Jiems parinkite tinkamą vietą ir foną. Pavyzdžiui, nepatariama sedulos raudonais ūgliais sodinti greta tokios pat spalvos augalų. Tokios kompozicijos elementai susilieja ir atrodo nuobodžiai. Žiemiška sodyba turi teikti stipresnių įspūdžių. Pavyzdžiui, balti beržai nuostabiai atrodo žalių spygliuočių – pušų ar eglių – fone.
Sodinant augalus vasaros spalvų fejerverkui, reikėtų apgalvoti, kaip vienas ar kitas atrodys žiemą ir kiek jų tuomet bus gražių. Trečia stiprių kandidatų grupė – siauralapiai varpiniai žolynai. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, norint sukurti vaizdingą sodą, rudenį nėra gerai nukirpti iki žemės nudžiūvusias žiedynų šluoteles. Verčiau apsitvarkykite ankstyvą pavasarį. Jei paliekate žiedynus styroti, esate mąstantis ir geras sodininkas. Retai, trumpai šaltuoju metų laikotarpiu pasirodanti saulytė suteiks jiems paslaptingo blizgesio, šviesos ir jaukumo aplinkai.
Šlama puošnūs varpinių augalų žiedynai
Dauguma miskantų gražiausi būna rudenį ir žiemą. Rudenį jie pasipuošia didelėmis puriomis šluotelėmis. Be to, kai kurių veislių augalų lapija nusidažo raudonais, rausvais ir oranžiniais atspalviais. Žiemą sudžiūvę lapai ir šluotelės atrodo puošniai, ypač padengti šerkšnu. Kadangi miskantai efektingai atrodo ir žiemą, kuo senieji žemiau nukerpami tik ankstyvą pavasarį. Dažniausiai auginamos įvairios kininio miskanto (M. sinensis) veislės, kurios sodą puošia visus metus. Tik parinkite šiltesnę vietą. Lietuvoje aukštasis miskantas (M. x giganteus) nespėja pražysti.
Žiemos sodui labai tiks lendrūnai (Calamagrostis). Dažniausiai auginamos smailiažiedžio lendrūno (C. x acutiflora) veislės. Visos jos puikiai žiemoja ir pavasarį anksti atželia. Palikite vietos gražuolei šluotsmilgei (Deschampsia), kurios tankius blizgių tamsiai žalių lapų kuokštus keičia dailūs žiedynai, o vėliau išryškėja tapybiškas skeletas. Dekoratyvesnė yra kupstinė šluotsmilgė (D. caespitosa). Išvardyti siauralapiai varpiniai žolynai patrauklias formas išlaikys iki pavasario.
Pixabay nuotr.
