Lengvas dirvožemis – smėlis: kaip jį pagerinti?

Dirvožemis yra augalų mitybos šaltinis. Jis sudarytas iš skirtingo dydžio (frakcijos) dalelių. Smėlio dalelės stambesnės nei molio. Vyrauja vandenyje netirpus kvarcas, todėl druskos lengvai išplaunamos. Drėgmės ir aeracijos požiūriu priesmėlis augalams visai tinkamas. Priešingai nei molžemyje, smėlingame dirvožemyje daugiau didesnių ertmių, todėl lengvai prasiskverbia vanduo. Jis yra purus, pralaidus orui, tačiau greitai išdžiūsta.
Molis greičiau kaupia drėgmę, todėl dažnai per šlapias, prasto laidumo. Priesmėlyje pasėta veja beveik nekelia rūpesčių, nes šis dirvožemis visada purus, nesupuola, paviršiuje nesusidaro pluta. Tik nereikia intensyviai purenti, o sėjos darbus patariama atlikti greitai (išgaruos mažiau drėgmės).
Molingas dirvožemis, palyginti su smėlingu, pavasarį lėčiau įšyla, o augalai vėliau padeda vegetuoti. Žiemą smėlingame sklype vietoje pasodinti augalai mažiau nukenčia nuo šalčio nei drėgnoje, molingoje.

Pagerinkite organinėmis trąšomis

Smėlingame dirvožemyje greičiau suyra arba išplaunamos maisto medžiagos. Jį tręškite organinėmis ir lėtai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Greitai tirpstančios mineralinės trąšos dažniausiai išplaunamos į gruntinius vandenis anksčiau, nei spėja patekti į augalus.
Tradiciškai smėlingi dirvožemiai gerinami moliu, molingi – smėliu ar priesmėliu. Į smėlingą kasmet įterpkite daug organinių medžiagų. Pridėjus humuso, susidaro trupiniai. Kompostas (puvenos) – puiki organinė trąša. Jis gaunamas iš virtuvės ir sodo atliekų (pavyzdžiui, nupjautos žolės). Sukrautas į dėžę kompostas atrodo tvarkingiau ir greičiau pūva.
Nepamirškite, kad daugelis smėlingų dirvožemių gana rūgštūs. Derlingumą padidinsite kalkindami. Jei mėšlą iškratėte ir įterpėte rudenį, lauką kalkinkite ankstų pavasarį, likus maždaug šešioms savaitėms iki augalų sodinimo. Jei kalkės susimaišo su trąšomis, nelabai gerai. Nereikėtų vienu metu tręšti mėšlu, kompostu, mineralinėmis trąšomis ir kalkinti. Jei smėlingas dirvožemis pernelyg rūgštus, tinka dolomitmilčiai, pelenai. Pastarieji ypač vertingi. Šiek tiek rūgštesnį priesmėlį, šiltą saulėtą vietą mėgsta kvapieji žirneliai, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, kardeliai, veigelės, pakalnutės.
Organinės medžiagos padeda lengvai dirvai kaupti vandenį ir maisto medžiagas, todėl ją naudinga tręšti ne tik kompostu, bet ir sideratinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, lubinai seniai yra vieni svarbiausių ankštinių augalų, didinančių natūralų dirvožemio derlingumą. XIX amžiuje jie gausiai auginti Vokietijoje smėlinguose laukuose ir net vadinti smėlynų auksu.