Liepsnojantys ožekšniai: kas jiems patinka?
Kaip rūpintis?
* Ožekšniai – nereiklūs augalai, gerai auga įvairiose dirvose, saulėje ir pavėsyje. Ypač jiems tinka neutralios reakcijos birios kalkingos dirvos. Vasaržaliai saulėje gausiau dera, o lapai rudenį būna ryškesni.
* Šaltomis žiemomis visžaliai ožekšniai, jei neuždengti sniego, dažnai apšąla, bet paprastai greitai vėl atželia.
* Sergančių grybinėmis ligomis ožekšnių niekada neteko matyti. Visžalius kenkėjai puola retai, kartais apgraužia lapų pakraščius, bet vasaržaliai dažnai nukenčia nuo amarų ir lapus graužiančių vikšrų. Pirmiausia reikėtų gintis natūraliomis priemonėmis – tabako nuoviru, žaliojo muilo skiediniu, bet kartais tenka griebtis ir insekticidų.
Kaip padauginti ir kur sodinti?
Ožekšniai lengvai dauginami vegetatyviniais būdais: vasaros ir sumedėjusiais auginiais, atlankomis, visžaliai – ir kero dalimis. Paprasčiausia padauginti Fortūno ožekšnius, nes jų besidriekiančios šakos įsišaknija, belieka sukarpyti, iškasti ir persodinti. Galima dauginti ir sėklomis; jos sėjamos rudenį. Veislių požymių sėjinukai neišlaiko, bet iš sėklų išauginti Fortūno ožekšniai būna gana įvairūs.
Želdynuose šie augalai sodinami pavieniui ir grupėmis. Vasaržaliai ožekšniai – puikus akcentas rudenį. Visžaliai tinka kiliminiam želdinimui, jais galima „užkaišioti“ tuščius plotus tarp didesnių augalų, gėlių grupių, po aukštais medžiais. Gražiai jie atrodo alpinariumuose, prie laiptų, sienelių, akmenų, galima auginti ir konteineriuose.
Svarbu: Literatūroje yra įvairių duomenų apie ožekšnių nuodingumą. Labiausiai jie kenkia ožkoms ir avims, bet apsinuodyti gali ir žmonės. Suaugęs asmuo ožekšnių tikriausiai nevalgys, o mažus vaikus reikėtų saugoti, kad nesusiviliotų paragauti.
