Lietuvoje žiemojančių jukų veislės ir ypatumai

Lietuvoje dažniausiai auginama pluoštinė juka (Y. filamentosa). Kadangi šios rūšies gamtinis arealas platus, išvesta nemažai kultūrinių formų, besiskiriančių kerų dydžiu, lapų pločiu ir kraštų plaušuotumu, atsparumu šalčiui. Visžalių lapų skrotelės siekia iki 40−60 cm aukščio.
Pluoštinės jukos auginamos ne tik dėl gražių lapų, bet ir dėl įspūdingo žydėjimo. Paprastai vasaros viduryje senesni augalai išleidžia 1,4−1,8 m aukščio žiedynus, apkibusius svyrančiais kreminiais žiedais. Jauni daigeliai, pasodinti tinkamoje vietoje, pražysta 3−4 metais. Žydėjimas tęsiasi keletą savaičių.
Svarbu! Jeigu juka nudžiūvo, neskubėkite išrauti. Jei ne šiais, tai kitais metais ji išleis naujų atžalų.
Vienoje vietoje pluoštinė juka gali augti daug metų. Senas keras išaugina daug skrotelių ir vienu metu gali žydėti 4 ar net 5 žiedynai. Dauguma šios rūšies formų žiemoja labai gerai, nors yra ir mažiau atsparių šalčiui.
Žiemai jukų galima nedengti. Tiesa, labai šaltomis besniegėmis žiemomis, kai termometro stulpelis nukrinta iki −30 °C, dauguma lapų nušąla, bet iš skrotelių centro vasarą vėl pasirodo atžalos. Kartais šiltomis žiemomis po storu sniego sluoksniu apšunta lapai. Negyvuosius reikia pavasarį nupjauti, ir augalai atžels.

Margalapės veislės

Be įprastų veislių melsvai žaliais lapais, auginama ir keletas gražių margalapių. Dažniausia yra ‘Bright Edge’. Jos lapai siauroki, žali su neplačiu geltonu apvadu.
Dvi panašios veislės – ‘Golden Sword’ ir ‘Gold Sreak’ − turi plačius geltonus lapus su siauru žaliu apvadu. Jie vešlūs, statūs, svyrančiais galais. ‘Color Guard’ lapai taip pat geltoni su žaliu apvadu, bet trumpesni.
Visos pluoštinės jukos margalapės veislės keroja ir dauginasi gerokai lėčiau negu žalialapės, tačiau šalčiui pakankamai atsparios. Stipriau šie augalai apšąla tik po labai šaltų žiemų, bet greitai atželia.