Magnolijos: vieta ir sodinimo laikas

Sodinimas nėra toks sunkus darbas, kaip kartais mano nepatyrę sodininkai. Ypač jei žinome keletą nedidelių gudrybių.

Pirmiausia – kaip parinkti vietą? Daugeliui magnolijų kuo puikiausiai tinka paprasta, normali, vidutinio drėgnumo dirva, jei ją šiek tiek parūgštinsime durpėmis prieš sodinimą, o paskui kasmet mulčiuosime. Idealu – rūgštoka (pH 5–6), derlinga, puri, laidi, vidutinio drėgnumo dirva, bet japoninė, agurkinė, Lebnerio ir žvaigždinė magnolijos gali augti ir neutralioje (pH 6–7). Visiškai netinka sunkūs, užmirkstantys moliai, nederlingi sausi smėlynai. Kad gausiai žydėtų, reikia bent dalį dienos saulės apšviečiamos vietos, o kad neapšaltų – kuo šiltesnio, apsaugoto nuo vėjų kampelio. Ir, žinoma, erdvės – japoninės magnolijos laja gali siekti 15 m pločio, o daugelio mažesnių krūmų – iki 5 m. Po laja dirva turėtų būti laistoma, mulčiuojama, purenama, taigi nedera šių augalų sodinti prie pat tako ar namo.

Toliau – sodinimas, kuriam tinkamiausias laikas yra balandis. Magnolijų šaknų sistema savotiška – negili, bet labai plati, o šaknys panašios į virves: ilgos, plonos ir beveik nešakotos. Taigi duobes kasame plačias, o gylis priklauso nuo parinktos vietos. Jei dirvožemis sunkus ir nelabai laidus, ant dugno papilame žvyro, ant jo – su dirvožemiu sumaišytų rūgščių durpių, tik tada tolygiai paskleidžiame šaknis. Nedideli augalai įsišaknija nesunkiai, o medelių, kurių kamieno storis 10 cm ar daugiau, taip pat 2 m pločio krūmų geriau visai nekankinti ir nepersodinti.

Pexels nuotr.