Mahonija: svarbiausia – gerai parinkta augimo vieta

Dyglialapė mahonija tėvynėje išauga ir iki poros metrų aukščio, o mūsų želdynuose paprastai neviršija 1 m. Geromis sąlygomis krūmai sparčiai platėja ir plinta šaknų atžalomis, tad gali užimti nemažą plotą.
Stambūs blizgantys sudėtiniai tamsiai žali lapai sudaryti iš 5–9 kiaušiniškų lapelių dygliuotais pakraščiais. Vėlyvą rudenį jie nusidažo purpuro ir bronzos atspalviais. Po šaltų, vėjuotų, saulėtų žiemų nemažai lapų nukrinta. Smulkūs, bet gausūs geltoni žiedai, susitelkę į tankias kekes, žydi gegužės mėnesį. Rudenį prinoksta tamsiai mėlynos, į nedideles vynuoges panašios uogos. Jos, jei nenulesa paukščiai žiemai nė neįpusėjus, ant krūmų išsilaiko iki pavasario.

Rūpestinga priežiūra

*Mahonijos gana jautrios persodinimui, iš dirvos kasamos su dideliu žemės grumstu, stengiantis kuo mažiau sužaloti šaknis. Vazonuose išauginti sodinukai prigyja lengviau. Seni persodintų augalų lapai dažniausia nukrinta, bet netrukus išauga nauji.
*Mahonijos labai pakančios įvairiausioms dirvoms, drėgnumui ir apšvietimui, neišgyvena tik nelaidžiose, užmirkusiose vietose. O norint turėti ne tik gyvų, bet ir vešlių, dekoratyvių augalų, reikia pasistengti. Prieblandoje krūmai ištįsta ir išretėja, o saulėje beveik kiekvieną pavasarį apdega. Idealu yra pavėsis didesnę dienos dalį arba lengvas, bet nuolatinis kitų augalų metamas šešėlis. Dideli lapai nukenčia ir nuo vėjo, ypač šaltuoju metų laiku.
*Truputį pridengtos mahonijos lengviau ištveria ir žiemos šalčius, ir kaitrią ankstyvo pavasario saulę.
*Tinkamiausios dirvos – vidutiniškai drėgnos, purios, laidžios, derlingos, rūgštokos, nes kalkingose lapai pašviesėja ir pagelsta.
*Gerai parinktose vietose augančioms mahonijoms beveik nereikia priežiūros. Žinoma, kasmet pavasarį patręšti, o per sausras palaistyti krūmai augs vešliau.
*Senos, silpnos, per tankios šakos išpjaunamos anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje. Senus krūmus galima atjauninti, per dvejus ar trejus metus dalimis pašalinant visus stiebus. Smarkiai genimus ar atjauninamus augalus būtina tręšti. Jei krūmai per dideli ar netaisyklingi, reikėtų išpjauti keletą šakų prie žemės ar atsišakojimo vietos, bet negalima nukarpyti viršūnių.