Malūnui – vėjas nuo jūros
2016 m. 26 rugsėjo d.
Tarytum paminklas pirmiesiems Lietuvoje XIV a. pastatytiems malūnams Pajūrio lygumoje, pusiaukelėje tarp Šventosios ir Darbėnų, stovi vienintelis išlikęs Lazdininkų malūnas. O dar 1849 m. vien Klaipėdos krašte jų buvo 128…
 |
Vėjo malūnas savą istoriją seka tolygiais vėjais pasižyminčioje Pajūrio lygumoje. Vieta jam parinkta apdairiai – Lazdupio upelio prieslėnio krašte esančioje neaukštoje kalvelėje. Lazdininkų kaimo pastatai ir želdiniai vėjui netrukdė – malūnininko sodyba pastatyta už pusės kilometro į šiaurės rytus nuo jo, vienkiemyje. Malūnas suplanuotas statyti sodybos šiaurvakariniame, vieškeliu atskirtame krašte, kad netrukdytų geriausiam nuo jūros pučiančiam vėjui.
Iš rankų į rankas
Pradžioje, 1900 m., malūnas buvęs pastatytas ne šioje vietoje, o už 10 kilometrų esančiame Padvarių kaime. Malūną 1907 m. nupirko ir į Lazdininkus persikėlė ūkininkas Švatelis. Iki 1925 m. malūnas buvo perkamas ir parduodamas keletą sykių: iš Švatelio malūną nupirko vokietis Čaplierius, o, jam išėjus į I-ąjį Pasaulinį karą, žmona statinį pardavė vokiečiui Indzeliui. Iš Indzelio malūną nupirko lietuvis Šoblinskis, iš Šoblinskio – Lenkauskas. Iki Sovietų nacionalizacijos paskutinis malūno savininkas buvo iš Kazio Lenkausko malūną nupirkęs Jurgis Končius.
Zenonas Baubonis, Dovilė Ryla
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ rugsėjo numeryje.
