Marius Čepulis. Nešerti, šerti, kada šerti
Vėl su šlapkričio cepelininiu dangumi ir žvarbėjančiu šiauriu po truputį po truputį atslenka žiema. Nežinau, ar kad Kalėdos ant nosies, kai dosnumo procentas viršija normas, ar iš neturėjimo ką veikti, bet mums staiga pradeda rūpėti vargšai žvėreliai ir paukšteliai. Tai kad nepridarytumėm bėdų skubu pasidalinti keliomis įžvalgomis, kurios gal padės išgelbėti keletą gyvūnų nuo mūsų gerų norų.
Visų pirma žvėrys. Jokių šėrimų jokiu metų laiku. Jie maisto turi daugiau, nei jūs visi kartu sudėjus. Net ir baisiausią žiemą jie puikiai išgyvena, o jei neišgyvena – ne mūsų reikalas, nes tada pasisotina vilkai, ereliai, krankliai ir šimtai kitų gyvių.
Gamtoje niekas nedingsta veltui. Atsisakykit sovietinės tradicijos su vaikučiais puošti eglutes žvėreliams. Joks žvėrelis neina prie tokių eglučių. O visos dovanos (dažnai net nevalgomos mūsų gyvūnų) elementariai supūva. Lygiai taip pat, jei gyvenvietėje laksto lapė ir prašo jūsų maisto – nešerti. Pratindami gyvūną prie žmogaus jūs artinate to gyvūno žūtį. Taigi ŽVĖRIŲ NEŠERTI.
Vandens paukščiai. Nešerti nei vasarą, nei žiemą. Ypač pavojingas laikotarpis yra ruduo. Rudenį šerdami gulbes ir didžiąsias antis jūs užlaikote tuos paukščius, jie neskrenda į žiemavietes, neskrenda į didesnes upes ir ežerus, kur galėtų susirasti natūralaus ir SVEIKO maisto. Šių paukščių populiacijos plečiasi, nėra jokio tikslo jų papildomai dauginti.
Galiu priminti pernykštę istoriją, kai paukščiukų „mylėtojai“ prie vieno Vilniaus ežeriuko šerdami nužudė 5 gulbiukus. Žinoma, jie tai padarė netiesiogiai. Jie tiesiog nesveikais kiekiais kasdien grūdo tiems paukščiams batoną. Užšalus telkiniui, paukščiai niekur neskrido ir po truputį jauniklius nuo ledo išgaudė lapės bei šunys. Rizikuodami įlūžti gelbėtojai sugavo likusius du jauniklius ir tėvus, juos perkėlė į neužšalusią Nerį. Galų gale pavasario sulaukė vienas jauniklis.
Maitinti vandens paukščius būtų galima SVEIKU MAISTU (kruopos, įvairios salotos, kombinuoti pašarai) nebent su Lietuvos ornitologų draugijos rekomendacijomis, kai visiškai užšąla vandens telkiniai ir paukščiai nebegali pasiekti ledu nepadengtų plotų. Bet tokių situacijų vargiai ar bepasitaikys.
Dar vienas svarbus niuansas. Paukščių gripas niekur nedingo. O didelėse paukščių koncentracijų vietose jis plinta daug greičiau. Ir vėl šerdami mes juos galime pražudyti. Jau nebekalbu, kad besaikis šėrimas (ypač šiltuoju metų laiku) nutukina ir susargdina paukščius. Taigi VANDENS PAUKŠČIŲ NEŠERTI.
Smulkūs žvirbliniai paukščiai. Jau prasidėjo lesyklėlių sezonas, nors dar tikrai smarkiai per anksti. Mažuosius giesmininkus galima būtų pradėti lesinti, kai gerai pašąla. Vėlgi svarbu nepradėti maitinti per anksti. Nes paukščiai vis dar migruoja į įprastas žiemojimo vietas. Radę lesalo jie gali pasilikti ten, kur nėra įpratę.
Dabar madinga paukščius maitinti prie langų stiklų klijuojamom lesyklėlėm. Kaip žinote, prie tam tikro apšvietimo paukščiai gali nepastebėti stiklo ir plotis į langą. Paukštį gali pulti plėšrūnas ir į stiklą gali plotis tiek auka, tiek, pavyzdžiui, paukštvanagis. Taip pat, jei įrengiate lesyklėlę daugiabutyje kiek aukščiau, atsiminkit, kad paukščiai šiukšlina. Smarkiai šiukšlina ir dėl to kenčia kaimynai.
Viena didesnė lesykla, apsaugota nuo balandžių ir kačių, kieme tarp medžių ir krūmų yra daug kartų geriau ir saugiau nei prie kiekvieno lango prikabinti burbuliukai, buteliukai ir dar bilekas, nes tai nėra saugu paukščiams tiek dėl stiklų, tiek dėl to, kad tada jiems teks atvirose vietose skristi aukščiau (kur juos greičiau pagauna plėšrūnai).
Taip pat pasirūpinkite, kad maistas nebūtų sukrautas į visokius tinkliukus, kur paukščiai gali įsipainioti. Koks bus maistas, irgi svarbu. Visokios bandelės, batonas ir net duona tikrai nėra gerai dėl juose esančių priedų. Neapdorotos sėklos, grūdai, taukai ar lašiniai (jokiu būdu ne rūkyti), įvairios uogos būtų tinkamas lesalas.
Kai pradėsite maitinti, maitinkit, kol pasibaigs šaltasis laikotarpis. Tiesa, pasirūpinti paukščiais galite jau pavasarį, sodindami visokiausius medžius, kurių uogas labai mėgsta sparnuočiai (pvz. šermukšniai). Taigi smulkius paukščiukus lesinti lesyklose galima, bet atkreipkite dėmesį, kur statote lesyklą, kuo šeriate ir nepradėkite per anksti. Taip pat, nenustebkite, kad prie tokių lesyklų lesalo lauks ir paukštvanagiai ar žvirblinės pelėdos. Tik tas lesalas bus zylutės ar žaliukės ir tai tikrai nėra nieko bloga.
Marius Čepulis, gamtos fotografas
Mariaus Čepulio nuotr.
