Mažieji miesto sanitarai
2015 m. 14 sausio d.
Kur žmonės, ten neišvengiamai atsiranda šiukšlių. Paskaičiuota, kad 2008 metais maisto atliekų, kurios mėtėsi visuose JAV miestuose, surinkimas valstybės biudžetui kainavo 11,5 milijono dolerių. O jos sudaro tik 26 proc. bendrojo atliekų kiekio.
Šiaurės Karolinos mokslininkai, vadovaujami entomologės Elsos Youngsteadt nusprendė į šiukšlių problemą pažvelgti naujai ir ištirti vabzdžių mitybos ypatumus. Eksperimentas vyko Niujorke, Manchetene. Tyrėjai parke ir gatvių skiriamųjų juostų zonose pristatė konteinerių su bulvių traškučiais, sausainiais, mėsainių gabaliukais. Dalis buvo uždengti, kad maistu galėtų pasimėgauti tik vabzdžiai. Kiti konteineriai buvo atviri visiems pretendentams: tiek paukščiams, tiek ir graužikams. Po tyrimo paaiškėjo, kad iš visur dingo vienodas maisto kiekis.
Dominuojančiomis šiukšlių naikintojomis pripažintos skruzdės (Tetramorium caespitum). Rūšis atsitiktinai įvežta iš Europos į Šiaurės Ameriką dar XVIII–XIX amžiuje ir greitai išplito žemyne. Šios skruzdės apetitu nesiskundžia ir gyvena didelėmis kolonijomis. Jei kas nors iš gentainių aptinka maisto, tuoj sulekia visas pulkas. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia, kad per metus vabzdžiai suėda 4–6,5 kg maisto atliekų, kurios nepagarbiai voliojasi vienos gatvės skiriamoje juostoje. Mokslininkai tikisi tyrimus tęsti ir ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti mažųjų nukenksmintojų darbą.
Šiaurės Karolinos mokslininkai, vadovaujami entomologės Elsos Youngsteadt nusprendė į šiukšlių problemą pažvelgti naujai ir ištirti vabzdžių mitybos ypatumus. Eksperimentas vyko Niujorke, Manchetene. Tyrėjai parke ir gatvių skiriamųjų juostų zonose pristatė konteinerių su bulvių traškučiais, sausainiais, mėsainių gabaliukais. Dalis buvo uždengti, kad maistu galėtų pasimėgauti tik vabzdžiai. Kiti konteineriai buvo atviri visiems pretendentams: tiek paukščiams, tiek ir graužikams. Po tyrimo paaiškėjo, kad iš visur dingo vienodas maisto kiekis.
Dominuojančiomis šiukšlių naikintojomis pripažintos skruzdės (Tetramorium caespitum). Rūšis atsitiktinai įvežta iš Europos į Šiaurės Ameriką dar XVIII–XIX amžiuje ir greitai išplito žemyne. Šios skruzdės apetitu nesiskundžia ir gyvena didelėmis kolonijomis. Jei kas nors iš gentainių aptinka maisto, tuoj sulekia visas pulkas. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia, kad per metus vabzdžiai suėda 4–6,5 kg maisto atliekų, kurios nepagarbiai voliojasi vienos gatvės skiriamoje juostoje. Mokslininkai tikisi tyrimus tęsti ir ieškoti būdų, kaip efektyviau panaudoti mažųjų nukenksmintojų darbą.
Šią bei kitas įdomybes rasite sausio „Sodo spalvų“ numeryje.
