Medžių ir krūmų priežiūra sausį
Žiema. Sodininkai turėtų ilsėtis. Senolių išmintis sako, kad visi darbai, susiję su žeme ir augalais, turi būti baigti iki lapkričio 1 dienos. Gal jie ir baigti, tačiau savo žaliąją aplinką mylintys ir puoselėjantys žmonės visada randa ką veikti. Pasidžiaugti augalais, pasižiūrėti, kaip jie laikosi – tam skiriamas laikas.
Ką galime nuveikti sausį?
*Dažnai atsiranda sausa šaka, kurią galima nupjauti, žinoma, jei nespigina dideli šalčiai, nekrenta sniegas ar lietus. Kokios rūšies medis – nesvarbu. Juk sausa šaka yra sausa.
*Lapai turėtų būti sugrėbti. Tačiau jei jų vis dar yra ant žemės besniegę žiemą, verta sugrėbstyti. O jei tie lapai – ąžuolo, galima sustumti po plaštakiškaisiais klevais (Acer palmatum), rododendrais (Rhododendron), bereinučiais (Pieris) – blogiau nebus, tai netgi gali būti akcentas. Ąžuolų, klevų lapai tikrai nėra pavojingi, ir kenkėjų, patogeninių grybų nereikėtų bijoti. Sniegas labiau gąsdina.
*Tujos, kadagiai, turintys daug šakų (pavyzdžiui, vakarinė tuja (Thuja occidentalis) ‘Dumosa’, kazokinis kadagys (Juniperus sabina) ‘Variegata’), pušys, lapuočiai krūmai (pavyzdžiui, pūsleniai) sulaiko sniegą, apledėja, linksta. Nenorint, kad jie išsiskėstų, lūžtų, reikėtų surišti šakas arba nupurtyti sniegą.
*Smulkūs sodo augalai, pavyzdžiui, erikos (Erica), viržiai (Calluna), bruknuolės (Gaultheria), nukenčia nuo gausaus sniego svorio, tad verta šiek tiek palengvinti šakų naštą. O jei sniego nedaug, ten, kur jo gal ir visai nereikia, sakysim, nuo tako, galima sustumti po krūmeliais, ypač visžaliais, kuriems reikia drėgmės.
*Erikas labai mėgsta graužikai. Kai trūksta maisto, jie nugraužia šakeles nuo pat žemės. Iš po sniego kyšančios lyg ir žalios šakelės gali būti apgaulė. Vienas apsaugos būdas – sutrypti sniegą apie krūmelius iš visų pusių, tik jis ne visada padeda. Kitas būdas – graužikus baidyti, galima katinu.
Kadagiai keičia spalvą
Žiema turi ir gerų bruožų – tik tada gali pastebėti kai kurių augalų įdomiąsias savybes.
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) visiems mums žinomas, ilgaamžis, išgyvena iki 600 metų, paplitęs šiaurės pusrutulyje. Išvesta daugybė spalvomis, šakelių formomis besiskiriančių veislių. Viena iš jų – ‘Compressa’, dažnai vadinama Noah’s Ark juniper. Kodėl ši veislė vadinama Nojaus arkos kadagiu, paslaptis. Kitas vardas yra airiškas kadagys. Amerikiečių sodininkų teigimu, jį būtina turėti savo sode. Kolonos formos kadagys su šviesiai žaliais 3–4 mm ilgio spygliais auga labai lėtai – kasmet apie 5 cm. Aiškumo dėlei: dešimties metų amžiaus augalas yra tik 60 cm aukščio ir 15 cm pločio. Jis siūlomas sodinti alpinariumuose, mėgsta saulėtą ir sausą vietą, šlapioje žemėje nyksta.
