Medžių lapai – auksinės trąšos
2016 m. 25 vasario d.
Ieškant veiksmingų pigesnių trąšų, būtina atkreipti dėmesį į medžių lapus. Jie užsienyje vadinami sodininkų auksu. Pavadinimas skambus, bet, sutikite, teisingas. Ryškus žalias apdaras pavasarį yra naujos gyvybės pranašas. Vasarą medžių lapai saugo nuo karščio, triukšmo, rudenį žavi spalvomis, o lapkritis simbolizuoja vegetacijos pabaigą.
Lapų vertė
Vaismedžių lapuose daug azoto (2,2–2,8 proc.), fosforo (0,3–0 8 proc.), kalio (1,3–1,9 proc.), kalcio (1,2–2 proc.), magnio (0,3 proc.). Kilograme sausos medžiagos yra nemažai mangano, boro, cinko, vario, molibdeno. Kaulavaisių lapuose susikaupia šiek tiek daugiau kalio ir magnio, uogakrūmių – fosforo. Įvairių miško medžių lapai chemine sudėtimi prilygsta vaismedžių lapams. Tik beržų, liepų lapuose randama daugiau azoto (2,3–4 proc.). Mažiau vertingi spygliuočių spygliai. Juose beveik perpus mažiau kalio, kalcio, azoto, fosforo, magnio.
Komposto kokybė priklauso nuo mineralizacijos, lapuose esančių organinių medžiagų ir jų savybių. Azotas skatina skaidymosi procesą. Greičiau pūva tie lapai, kuriuose šios medžiagos yra per 2 proc. Natūraliomis sąlygomis skirtingų medžių lapai nyksta nevienodai: greičiausiai – vaismedžių, lazdynų, alksnių, po to beržų, o ilgiausiai – ąžuolų, drebulių, paprastųjų klevų, riešutmedžių, žagrenių, gebenių. Jie turi rauginių ir kitokių medžiagų, trukdančių irti.
Nukritusių lapų paskirtis įvairi. Jie – geras mulčias ir žaliava kompostui. Lapų galima įmaišyti į kitus kompostus. Tinkamai perpuvusios organinės trąšos ne tik praturtina dirvožemį humusu ir maisto medžiagomis, bet ir pagerina jo struktūrą. Dirvožemis tampa puresnis, į jį lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.
Komposto kokybė priklauso nuo mineralizacijos, lapuose esančių organinių medžiagų ir jų savybių. Azotas skatina skaidymosi procesą. Greičiau pūva tie lapai, kuriuose šios medžiagos yra per 2 proc. Natūraliomis sąlygomis skirtingų medžių lapai nyksta nevienodai: greičiausiai – vaismedžių, lazdynų, alksnių, po to beržų, o ilgiausiai – ąžuolų, drebulių, paprastųjų klevų, riešutmedžių, žagrenių, gebenių. Jie turi rauginių ir kitokių medžiagų, trukdančių irti.
Nukritusių lapų paskirtis įvairi. Jie – geras mulčias ir žaliava kompostui. Lapų galima įmaišyti į kitus kompostus. Tinkamai perpuvusios organinės trąšos ne tik praturtina dirvožemį humusu ir maisto medžiagomis, bet ir pagerina jo struktūrą. Dirvožemis tampa puresnis, į jį lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.
Visą straipsnį rasite lapkričio „Sodo spalvų“ numeryje.
