Melsvės: tik šiek tiek dėmesio
Melsves darželiuose augino mūsų močiutės, mamos taip pat mielai sodino gėlynuose. Tvarkingais kupsteliais augančios ir visiškai nereiklios – štai kokiomis savybėmis jos užkariavo sodininkų širdis.
*Jei didelės ir vidutinio dydžio melsvės laikomos labai nereikliais augalais, tai mažylėmis reikia atidžiau pasirūpinti. Pirmiausia dėl to, kad jos smulkios. Vadinasi, šios melsvės negali taip konkuruoti su piktžolėmis kaip didžiosios. Ir auga jos gerokai lėčiau. Taigi jei šalia yra kokių nors greitai plintančių augalų, melsvės bus užspaustos.
*Visos melsvės geriausiai auga pusšešėlyje, nekarštoje vietoje. Sodinti jas reikėtų gerai išpurentoje, kompostu patręštoje dirvoje. Ypač pagerinti naudinga labai sunkias molingas ir netrąšias smėlingas dirvas. Nors melsvės nėra reiklios, tinkamai prižiūrint būna ypač gražios.
*Atstumai tarp sodinukų parenkami, atsižvelgiant į užaugsiančių kerų dydį, todėl labai skirtingi įvairioms veislėms.
*Kiekvienais metais melsvės tręšiamos mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Geriau jas naudoti nedideliais kiekiais ir dažniau, nei vos porą kartų gausiai. Ypač svarbu trąšų nepadauginti prasidėjus karščiams ir sausrai. Tokiu metu svarbu melsves laistyti, kad nepradėtų vysti lapai. Miniatiūrinių augalų šaknys neįsiskverbia taip giliai kaip didžiųjų, todėl ir drėgmės trūkumui jie jautresni. Tik reikėtų neaplieti lapų, nes stiprioje saulėje gali apdegti.
*Pirmaisiais metais pasodintus augaliukus verta pamulčiuoti pjuvenomis, medžių žieve ar durpėmis. Mulčias padės išsaugoti dirvos drėgmę ir purumą, augalai lengviau peržiemos. Nors melsvės žiemą atsparios, joms gali pakenkti stiprus šaltis be sniego ir atlydžiai, kai ant įšalusios žemės telkšo vanduo.
*Pavasarinės šalnos nėra labai pavojingos. Žinoma, vėlyvas šaltis gali pažeisti pradėjusius dygti lapelius, bet po to juos uždengia nauji ir augalų grožis beveik nenukenčia.
*Didesnį pavojų kelia pabudę šliužai ir sraigės. Šie kenkėjai gali sugadinti melsvių lapus, padarydami įvairaus dydžio skyles, apgrauždami kraštus. Kuo smulkesnė veislė – tuo labiau pažeidžiama. Bet šis požymis ne vienintelis. Sraigės ir šliužai mėgsta minkštus lapus, o kietesnius palieka. Taigi net maža melsvė kietais lapeliais gali likti sveika, o šalia esanti didelė, bet turinti minkštus lapus bus apgraužta. Bent iš dalies nuo sraigių apsaugoti melsves galima sodinant didesniais tarpais, žemės paviršių mulčiuojant smulkinta žieve ar skalda (tik ne šienu ar kaip reikiant neperpuvusių lapų kompostu), renkantis kietus lapus turinčias ir sraigėms atsparesnes veisles.
*Visas melsves dauginti galima kerelių dalimis. Tai daryti geriausia pavasarį, kai jos dar tik dygsta. Persodinant ir dalijant kerelius vasarą, labai svarbu, kad neapdžiūtų šaknys, persodinti augalai gautų pakankamai drėgmės.
Pixabay nuotr.
