Melsvių karalystėje… II dalis
Tęsiame temą apie daugelį gėlynų puošiančias melsves.
Šaltis nebaisus
Nors melsvės atsparios, žiemą joms gali pakenkti stiprus šaltis be sniego ir atlydžiai, kai ant įšalusios žemės telkšo vanduo. Pasirūpinkite, kad tirpstant sniegui vanduo turėtų kur nutekėti. Tam nesunku padaryti siauručius griovelius dirvos paviršiuje. Vasarą, jei reikės, juos užlyginsite arba paslėps išsiskleidę lapai.
Rudenį nušalusius ir pageltusius lapus nukirpkite prie pat žemės. Jaunus augalus verta nestorai pamulčiuoti. Pavasarinės šalnos nėra labai pavojingos. Dažniausiai didelės žalos jos nepadaro, tik gegužės antroje pusėje gali pažeisti dygstančius lapus. Nenusiminkite – augantys nauji lapai juos uždengs ir augalų grožis beveik nenukentės.
Didžiausi kenkėjai – sraigės ir šliužai
Vis dažniau girdime skundus, kad sraigės ir šliužai nebeleidžia užsiauginti kai kurių pavasarinių žalumynų ir niokoja gėles. Melsvių lapai šiems kenkėjams – neblogas skanėstas. Soduose labiausiai nukenčia senųjų, minkštus lapus turinčių rūšių ir veislių kerai – grožį sugadina įvairaus dydžio skylės, apgraužti kraštai.
Nenusiminkite, net jei sode šliaužioja daug sraigių – visai atsisakyti melsvių nereikės. Rinkitės vidutinio dydžio ir dideles veisles, turinčias kietus, standžius lapus. Sodinkite kerelius didesniais tarpais, nei įprasta. Nemulčiuokite augalų nupjauta žole ar šienu, nukritusiais lapais – toks yrančių augalinių medžiagų sluoksnis yra puiki slėptuvė šliužams ir sraigėms. Kaip mulčią naudokite skaldą, stambią medžių žievę. Tarpuose po lapais išdėliokite sraigių gaudykles ir reguliariai jas ištuštinkite (rasite sodo prekių parduotuvėse), pabarstykite moliuskocidų.
Imdamiesi šių priemonių visų sodo sraigių neišnaikinsite, bet gerokai sumažinsite jų skaičių ir daromą žalą.
Žiedai – liepos mėnesį
Melsvių žiedynai iškyla virš lapų ir vidurvasarį džiugina mus ramiomis spalvomis. Spalvų gama – nuo baltos iki violetinės, įvairiausi tarpiniai atspalviai. Daugumos veislių žiedai šviesesni ar tamsesni violetiniai, bekvapiai. Bet yra ir labai maloniai kvepiančių. Pagal kvapnumą neprilygstama gyslotinė melsvė (H. plantaginea), turinti žalius lapus ir baltus žiedus. Iš kvepiančių veislių Lietuvoje dažnos yra ‘Fragrant Bouquet’, ‘Guacamole’, ‘So Sweet’, ‘Summer Fragrance’. Mėlynalapės melsvės nekvepia, išskyrus tik vienintelę ‘Fragrant Blue’. Originali yra ‘Aphrodite’ – jos žiedai pilnaviduriai.
Sode melsvių žiedai išsilaiko beveik mėnesį. Vėliau jie nubyra, ant žiedynkočių užsimezga sėklos. Jų palikti neverta – augalai be reikalo eikvos energiją sėkloms, bet naudos maža. Norėdami išlaikyti veislių savybes, melsves dauginkite kerų dalimis. Žiedynkočius iškirpkite, kad jos atrodytų tvarkingai.
