Mitų ir istorijų būtybėse – medžio siela

Velsiečio skulptoriaus Simono O’Rourke’o rankose seni, sergantys medžiai, medienos atliekos, kelmai atgyja ir pavirsta į netikėčiausius meno kūrinius: žmonių ir gyvūnų skulptūras, mitines būtybes, abstrakčias formas ar smulkius grafinius ženklus. „Man patinka, kad tokia potencialiai žalinga priemonė gali būti naudojama grožiui sukurti“, – tvirtina menininkas.

Vaikiškas knygas pakeitė pjūklas ir medis

Iš Šiaurės Velso kilęs ir ten gyvenantis S. O’Rourke’as – diplomuotas vaikiškų knygų iliustratorius, studijas baigęs su pagyrimu. Iškart po studijų vaikinas įsidarbino arboristu medžių priežiūros įmonėje. Tarp naujojo darbo ir iliustratoriaus specialybės, tiesa, nebuvo jokių sąsajų, tačiau jaunam vyrui tiesiog norėjosi turėti pilną darbo krūvį. Taigi jis nusprendė užsiimti knygų iliustravimu laisvu nuo darbo metu arba net atidėti jį keleriems metams.

Tačiau įvykiai pasisuko netikėta linkme. Dirbdamas S. O’Rourke’as gavo užsakymą iliustruoti vaikišką knygą, kurios užsakovas gamino medžio dirbinius. Netrukus ir jam pačiam pasitaikė galimybė pamatyti, kaip naudojant elektrinį grandininį pjūklą gimsta meno dirbiniai. Susiviliojęs šia idėja, vyras nusprendė išbandyti savo jėgas medžio drožyboje. Kiek padirbėjęs jis suprato, kad nebesieks iliustratoriaus karjeros, o bandys kurti medžio drožinius naudodamas elektrinį pjūklą.

Dvejus metus S. O’Rourke’as gamino drožinius įmonėje, o 2005-aisiais įkūrė nuosavą verslą. Šiuo metu jis gyvena Šiaurės Velse ir kuria skulptūras, kitus darbus iš medžio privatiems sodams, namams, viešosioms ir komercinėms erdvėms papuošti. Skulptorius pasakoja, kad pagrindiniai klientai yra didelių namų ir sodų savininkai, tačiau kartais meno kūrinius viešosioms erdvėms, užsako ir vietinės bendruomenės ar didelės organizacijos.

Gražiausia medžio savybė – jo kaita

„Visi mano darbai yra išdrožti iš natūraliai žuvusių, pavojingų ar sirgusių medžių. Svarbiausia, kad naudoju medieną, kuri atkeliavo iš tvariai tvarkomų namų ūkių, miškų bei miškingų vietovių“, – pasakoja S. O’Rourke’as. Klientai dažnai prašo skulptoriaus naudoti jų žuvusį ar sergantį medį.

Anot menininko, didžiausias medžio drožėjo iššūkis yra būtinybė gerai išmanyti stipriąsias ir silpnąsias medienos puses. Dažniausiai S. O’Rourke’as naudoja ąžuolą ir kedrą, nes jie ilgiausiai tarnauja, bet drožia dirbinius ir iš kitų rūšių medžių.

Indrė Vozgirdaitė

Simono O’Rourke’o archyvo nuotr.

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. kovo mėnesio numeryje.