Molio ir šiaudų namas: privalumai ir trūkumai
2019 m. 22 sausio d.
Šiaudinių namų statyba mano gyvenime svarbią vietą užima jau gerą dešimtmetį. Ne vienerius metus intensyviai ir profesionaliai darbuojuosi vien tik su ekologiškais statiniais, daugiausia – šiaudiniais.
Šiaudinis namas – tarytum religija. Į ją tarsi atsiverčiama, kaip į visas kitas religijas. Tikėjimas jų privalumais ir noras tuo sudominti kitus žmones yra fenomenalus ir žavintis. Jau seniai stebiu, kaip žmonės elgiasi, skleisdami šiaudinukų idėjas, ir žaviuosi tiek jų entuziazmu statytis namus savo jėgomis, tiek šiaudinių būstų savybėmis.
Visa ši šiaudinių namų religijos puoselėtojų elgsena – išties pagrįsta. Nors kartais sunku išdėstyti racionalius, logiškus jos argumentus, tačiau vis giliau susipažįstu su šiaudų privalumais ir molio magija – ta mistine puse, dėl kurios šiaudinukų kultūra yra tokia žavinti bei motyvuojanti, ir kurią taip sunku paaiškinti žodžiais.
Kaina: nei daug, nei mažai
Tikrai daug žmonių pradeda galvoti ar net statytis šiaudinius namus, išgirdę ar patys sumąstę, jog šiaudinis namas yra pigus arba pigesnis. Taip, tikrai taip. Ir – ne, tikrai ne! Tai – ir tiesa, ir netiesa vienu metu. Šiaudinuko kainos tema kelia nesibaigiančias diskusijas. Pagrindinis girdimas klausimas – kiekgi kainuoja šiaudinis namas? Nuo pat šiaudinių namų kultūros atgimimo Lietuvoje Petras Devižis ir Jonas Kačerauskas skleidė gerąją žinią apie namus, kurie nieko nekainuoja, iš medžiagų, kurios „mėtosi nereikalingos“, t. y. šiaudų. Pirmąjį unikalų didelį gyvenamąjį būstą už 10 tūkstančių litų maždaug prieš penkiolika metų pasistatęs Jonas, o Petras Devižis, kraipydamas galva ir sakydamas: „Na, pirkau porą maišiukų cemento stogui“, sudarė vaizdinį (ir jis iki šiol gyvas), kad šiaudinis namas tikrai pigus ir net gali beveik nieko nekainuoti! Žinoma, žmonės neįvertina visko, kas slypi už šio pasakymo, kokie materialūs arba patirties resursai buvo panaudoti. Tokiai idėjai sklindant, ir aš kadaise pasistačiau mažą modernų miško namelį už 15 tūkstančių litų, neskaičiuodamas turėtų arba skolintų įrankių, ankstesnės statybos patirties, draugų ir tėvo pagalbos, transporto išlaidų, turėtos ar gautos statybinės technikos, jaunatviško entuziazmo ir gausybės kitų dalykų, kurių dabar net neįvardyčiau. Yra begalės dalykų, kurių mūsų protas iš pirmo žvilgsnio neaprėpia. Šiaudinuko statybą ir jo kainą galima palyginti su virš vandens iškilusia ledkalnio dalimi: tik specialistas ir patyręs žmogus galėtų įtarti tikrąjį ledkalnio dydį.
Jeigu namą stato specialistai, jų darbas bus vertinamas brangiai. Jų suburtos brigados važinės į objektą ir mokės mokesčius, dirbs sunkiai ir norės padoraus atlygio. Tokiu atveju namo kaina bus atitinkama statytojų lygiui. Tad pigaus šiaudinuko variantas, kai statoma meistrų rankomis, deja, yra neįmanomas. Sumūryti namą iš blokelių ar tobulai susineriančių brangių putplasčio kaladėlių yra tikrai lengviau ir greičiau negu per trumpą Lietuvos vasarą sukonstruoti šiaudines sienas ir jas bent tris kartus iš abiejų pusių padengti tinku. Šiaudinuką statyti greitai yra tikras iššūkis. Sklandumas priklauso nuo patyrimo arba eigos išjautimo ir blaivaus įvertinimo. Žmonėms, kurie nesusikurs sąlygų bent metams atsiduoti savo namui, pigi šiaudinuko statyba yra beveik neįmanoma. Tuomet šiaudinuko kaina tikrai nebebus privalumas.
Tekstas ir nuotraukos – Almanto Rožėno.
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ sausio numeryje.
