Moteris, kūrusi XX amžiaus sodų istoriją
2016 m. 28 birželio d.
Jeigu turėsite progos keliauti po Olandiją, būtinai į maršrutą įtraukite nedidelį Dedemsvarto (Dedemsvaart) miestelį, nuo Amsterdamo į rytus nutolusį 146 km. Čia, 2,5 ha teritorijoje, driekiasi 30 eksperimentinių sodų, kurių autorė Mien Ruys ir yra šio straipsnio herojė. Suprojektuota ir sukurta remiantis tiek klasikinėmis, tiek naujausiomis sodų planavimo tradicijomis, organiškai įkomponuotomis, iki smulkmenų apgalvotomis augalų kompozicijomis, ši vieta tapo įkvėpimo šaltiniu visiems lankytojams – nuo sodų mėgėjų iki profesionalų.
.jpg) |
Aistra, kuri truko 70 metų
„Aš galiu kurti sodus ir virti arbatą“, – buvo vienas mėgstamiausių M. Ruys posakių. Tačiau arbatą ji ruošdavo tik ypatingomis progomis, o štai sodus su didžiausia aistra projektavo 70 metų.
Mien Ruys (tikrasis vardas Vilhelmina Jacoba Moussault-Rusys) – viena žymiausių Olandijos kraštovaizdžio architekčių, gimė 1904 metais. Šeimos galva Bonne Ruys durpingoje dirvoje XX amžiaus pradžioje įkūrė medelyną, kuriame ypatingą dėmesį skyrė daugiametėms gėlėms. Tais laikais asortimentas nebuvo gausus, tad susidomėjęs selekcija jis išvedė ne vieną naują veislę, iki šiol auginamą tiek Europoje, tiek Lietuvoje.
Tarp daugiamečių gėlių laukų užaugusi M. Ruys savo ateitį siejo tik su augalais, tačiau greitai suprato, kad darbas ten nėra jos svajonė. O štai komponavimas, spalvų dermės ieškojimas ir jų pritaikymas soduose pagavo ir nepaleido.
Tarp daugiamečių gėlių laukų užaugusi M. Ruys savo ateitį siejo tik su augalais, tačiau greitai suprato, kad darbas ten nėra jos svajonė. O štai komponavimas, spalvų dermės ieškojimas ir jų pritaikymas soduose pagavo ir nepaleido.
Kraštovaizdžio projektuotoja Lidija Sakalauskienė
Visą straipsnį rasite žurnalo „Sodo spalvos“ birželio numeryje.
