Mulčiavimas

Besidomintieji gamtine žemdirbyste jau seniai žino mulčiavimo naudą, o jį patį laiko pagrindine sėkmingo auginimo paslaptimi.

Mulčiavimas – tai kompostavimas be komposto krūvos, nes viskas klojama tiesiai ant dirvos, šalia augalų. Akivaizdus pavyzdys – krentantys lapai, kurie nukloja pomedžius ir po jais suyra. Ir jų gamtoje tikrai niekas į krūvas specialiai nekrauna. Svarbiausia, kad dirvodaros procesas vyktų be pertraukos ir mikrobai nejaustų maisto stygiaus. Tad mulčio sluoksnis papildomas nuolat ir nelaukiant, kol visiškai suirs. Tinka beveik bet kokios augalinės atliekos: lapai, šiaudai, pjuvenos, grikių lukštai, medžių žievė, nupjauta vejos žolė. Dažnai baiminamės, kad ekologiškame sode tręšdami vejas vėliau dalį mineralinių trąšų su nupjauta žole pernešame ir augalams. Baimintis nevertėtų, nes tokiame mulče trąšų gan nedaug ir jos neigiamos įtakos neturi.

Mulčiavimo nauda kur kas didesnė, nei tradiciškai manoma. Tai ne tik pomedžių ar lysvių apsauga nuo nepageidaujamų piktžolių, bet pačių kultūrinių augalų maitinimas, drėkinimas ir grunto struktūros gerinimas.

Mulčio rūšis priklauso nuo augalų, kuriuos mulčiuosime. Vaismedžiams ir vaiskrūmiams tinka nesmulkinta mediena, stambios drožlės, smulkintos krūmų šakos. Uogienojams – šiaudai. Obelis ir kriaušes ypač gerai mulčiuoti vyšnių, gudobelių medienos produktais, kurie turi nemažai cukrų, todėl skatina neseniai persodintų medelių prigijimą, stiprina šaknų gyvybingumą. Tačiau esama ir tokio mulčio, kuris šiuos procesus stabdo. Tai bukų, kiparisų mediena, lėtinanti augalų augimą, nes jai yrant išsiskiria tam tikros medžiagos. Pastebėta, kad paskleidus kiparisų medienos aplink miško augalus (hortenzijas, putinus), šie nustoja augti. Mat medienoje esantis fenolis (pasižymi antibakterinėmis savybėmis) vėliau patenka į gruntą ir paveikia šaknis. Visi kiti medienos produktai šaknų augimą labiau stimuliuoja, negu stabdo.

Tačiau dažniausias sodininko padėjėjas – nupjauta vejos žolė. Pasak gamtinės žemdirbystės pradininko, šviesios atminties Sauliaus Jasionio, ją reikėtų apdžiovinti. Žolėje daugiau azoto junginių ir mažiau celiuliozės, todėl ja mulčiuojant galimas maisto medžiagų disbalansas. Augalai augs gerai, bet bus silpni, mažiau atsparūs ligoms. Tad žolės padžiovinimas subalansuos maisto medžiagas ir duos laukiamą rezultatą – puikią grunto struktūrą, augalų sveikatą, atsparumą ligoms ir sausroms, būsimo derliaus maistinę vertę.

Pixabay nuotr.