Nakviša liaudies medicinoje
2017 m. 3 spalio d.
Liaudies medicinoje dvimete nakviša gydoma nuo seno. Antžeminė dalis pjaunama per žydėjimą ir džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Lapuose yra vitamino C, angliavandenių, flavonoidų, fenolkarboninės ir askorbo rūgščių, sitosterino, kaučiuko, rauginių bei kitokių medžiagų. Arbatą arba spiritinę ištrauką siūloma gerti nuo viduriavimo. Žolė padeda nuo skrandžio ir žarnyno negalavimų, organizmo išsekimo, dispepsijos. Jos nuoviras varo šlapimą, gerina skrandžio, kepenų ir blužnies veiklą. Ištrauką žolininkai siūlo vartoti nuo kosulio, kokliušo, inkstų akmenligės, naudinga sergant širdies neuralgija.
Augalų žieduose randama karotinoidų, vitamino C, geltono pigmento. Žiedynų nuoviras geriamas nuo inkstų uždegimo. Juo taip pat plaunamos žaizdos, nudegusios vietos.
Nakvišų šaknys kasamos rudenį. Jos turtingos krakmolo, gliukozės, sacharozės, inulino, celiuliozės, baltymų, organinių rūgščių, gleivių, mineralinių ir kitų medžiagų. Ši augalų dalis vartojama kaip tonizuojamoji priemonė. Šaknys iškasamos, supjaustomos griežinėliais, apšlakstomos actu ir sviestu arba ištroškinamos mėsos sultinyje. Sakoma, kad jų užvalgęs ligonis greitai pasveiksta. Dar šaknis rekomenduojama vartoti sergant tuberkulioze, kvėpavimo takų ligomis.
