Natūraliai Lietuvoje augančios daugiametės gėlės

Varpotoji juodžolė (Actaea spicata L.) – daugiametis žolinis vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Lietuvoje negausiai paplitęs, randamas miškuose. Visos dalys nuodingos. Užauga iki 70 cm aukščio. Lapai žali. Žiedai maži, balti ar gelsvai balti, susitelkę į kekę. Vaisiai – žalios, paskui juodos blizgančios uogos. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Auga vidutinio sunkumo derlingoje dirvoje, daliniame pavėsyje. Pasodinus saulėtoje vietoje lapus nudegins saulė.

Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Lietuvoje dažna, auga drėgnose pievose, prie upelių, lapuočių ir šviesiuose mišriuose miškuose, pamiškėse, medžiais apaugusiuose šlaituose. Šis augalas ne tik dekoratyvus, bet ir vaistinis, medingas. Užauga 15–25 cm aukščio. Lapai tamsiai žali. Žiedai mėlyni, medingi, kvapnūs. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta drėgną dirvą, šviesią vietą arba dalinį pavėsį. Augalas žaliuoja tiek vasarą, tiek žiemą. Sodinamas alpinariumuose, derinamas su kitomis daugiametėmis gėlėmis.

Dvinamė katpėdė (Antennaria dioica (L.) Gaertn.) – 7–20 cm aukščio astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Lietuvoje jis auga miškuose, pamiškėse, šlaituose, kalvose, sausose pievose. Apatinė lapų pusė balta, pūkuota, viršutinė žaliai pilka. Graižai rožiniai, pilki. Žydi gegužę–birželį. Mėgsta kalkingą sausą dirvą, saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Ši katpėdė sodinama alpinariumuose, apvaduose, kapinėse.

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.). Šis daugiametis žolinis augalas priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Tai plačiausiai auginama sinavadų (Aquilegia) genties rūšis. Užauga 40–80 cm aukščio. Lapai šviesiai žali. Žiedai įvairių spalvų. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Gerai veša nedideliame pavėsyje, drėgnesnėje vietoje. Auginamas grupėmis su kitomis daugiametėmis gėlėmis – vilkdalgiais, bergenijomis, šluoteliniais flioksais.

Pelkinė puriena (Caltha palustris L.) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Mėgsta drėgnas vietas. Užauga 10–40 cm aukščio. Lapai tamsiai žali. Žiedai geltoni. Žydi balandį–gegužę 8–10 dienų. Auga šviesioje ar kiek pavėsingoje vietoje, molingoje, puveningoje dirvoje. Rekomenduojama sodinti prie vandens telkinių, drėgnesnėje vietoje.

Didžiažiedis katilėlis (Campanula persicifolia L.) – gėlininkų plačiai auginamas katilėlinių (Campanulaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Užauga 60–70 cm aukščio. Lapai lygūs, dantytais pakraščiais, blizgantys, pailgai lancetiški. Žiedai mėlyni, balti, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, pavieniai arba susitelkę po kelis lapų pažastyse. Žydi liepą–rugpjūtį. Nukirpus peržydėjusius žiedus su žiedkočiais, augalai rudenį žydi antrą kartą. Didžiažiedis katilėlis sodinamas šviesioje vietoje, dirvai nereiklus.

Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis L.) – dekoratyvus lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Randamas miškuose, krūmuose. Užauga iki 20 cm aukščio. Lapai žali. Žiedai sudaro vienpusę daugiažiedę kekę, kvapnūs. Žydi gegužę–birželį, apie dvi savaites. Gerai auga pavėsingoje vietoje, trąšioje, puveningoje, lengvoje, rūgštesnėje dirvoje, netinka sausas smėlis.

Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides L.) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos dekoratyvus žolinis augalas. Lietuvoje gana dažnas, randamas sausose pievose, šlaituose, pamiškėse. Užauga iki 10–15 cm aukščio. Lapai linijiškai lancetiški, plaukuoti, viršutiniai smailūs, apatiniai buki. Žiedai tamsiai rožiniai, su šviesiais taškeliais ir tamsiomis skersinėmis juostelėmis, pasitaiko baltų. Žydi birželį–rugpjūtį. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose.