• rugsėjo 19 d., Sekmadienis

Ne kiekviena uoga valgoma III

Dar vienas straipsnis apie uogas, kurių valgyti tikrai nereikėtų…

 

 

 

 

Venkime dvilapių medučių!

Greta pakalnučių dažnai veša dvilapės medutės (Maianthemum bifolium). Šie daugiamečiai žoliniai augalai smulkius žiedelius iškelia gegužės mėnesį, maloniai kvepia. Vėliau stiebas nudžiūsta, bet subrendusios tamsiai raudonos uogos tvirtai laikosi ant jo ir gali nenukristi per visą žiemą.

 

 

Velnio uoga – ne mums!

Pavėsingose atšlaitėse, lapuočių ir spygliuočių miškuose, aptinkama keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia), dar vadinama gyvatuoge, velnio uoga. Tai 10–20 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, ant kurio stiebo viršūnėje išaugusio ilgakočio žalsvo žiedo subręsta melsvai juoda uoga. Tiek antžeminės, tiek požeminės dalys nemaloniai kvepia, nuodingos.

 

 

 

Pelkiniai žinginiai – ne maistas!

Pelkėtose upių, tvenkinių, ežerų pakrantėse vasaros pabaigoje rasime žirnio didumo raudonų pelkinio žinginio (Calla palustris) uogų. Jos netinkamos maistui. Šakniastiebiuose gausu krakmolo. Juos, kaip ir lapus, noriai ėda vandens kailiniai žvėreliai, šernai. Žinginiais galima praturtinti kiaulių pašarą.

 

 

Žalčialunkiai ypač pavojingi!

Ypač sveikatai pavojingos gražuolio žalčialunkio (Daphne) uogos. 10–12 raudonų gražuolių vaikui yra mirtina dozė. Nuo senų laikų žmonės vengia šio miško klastūno. Tai vienas nuodingiausių anksti pavasarį (kovą ar balandį) pražystančių augalų. Šis krūmas išauga maždaug 1,5 m aukščio ar mažesnis.

Nereikėtų laužti ar net liesti žalčialunkio šakelių, žiedų. Žieduose esantis gliukozidas, delfinas, eteriniai aliejai, žievėje alkaloidams artimas mezereinas sudirgina ar nudegina odą, o sultys neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, inkstus. Žiedadulkės sukelia akių ir kvėpavimo takų pažeidimus. Augalas turi ir gydomųjų galių. Tinkamai paruoštomis ištraukomis, užpilais malšinami sąnarių skausmai.

 

 

Nesikėsinkime į žvėrelių maistą!

Rudenį gražūs, paukščių ir žvėrelių mėgiami ožekšniai (Euonymus). Ypač dažni jie yra Dzūkijos upelių pakrantėse, lengvesnėse dirvose. Sodinami parkuose, tinka gyvatvorėms. Pavasarį šie krūmai pražysta nedideliais žalsvai gelsvais ar rusvais žiedeliais, rudenį matomi iš toli. Iš rausvų keturbriaunių ar penkiabriaunių dėžučių ant plonų siūlelių kabo juodos ar šviesiai rudos sėklos, apgaubtos minkštų raudonų ar rožinių apysėklių.

Ožekšnių sėklose, lapuose, žievėje yra nuodingų medžiagų – alkaloidų, glikozidų. Sėklas noriai lesa į pietus traukiantys strazdai, žiemą žaliomis šakelėmis maitinasi kiškiai, skabo stirnos.

 

 

Dėmesio, nevalgoma!

Mišriuose lapuočių miškuose auga paprastieji sausmedžiai (Lonicera xylosteum) – 1–3 m aukščio krūmai. Vaisiuose – tamsiai raudonose uogose, lapuose yra įvairių medžiagų, ypač nuodingo ksilosteino. Nevalgomi ir raudonųjų sedulų (Cornus sanguinea), juodi šaltekšnių (Frangula alnus Mill.), šunobelių (Rhamnus) vaisiai. Beje, iš šunobelių neprinokusių vaisių išgaunami geltoni, iš prinokusių – žali, o iš pernokusių – purpuriniai, raudoni dažai.

 

 

Pixabay nuotr.

 


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Rugsėjo 19, sekmadienis.
  • Saulė teka 06:59, leidžiasi 19:25.
  • Mėnulis teka 19:32, leidžiasi 04:21.
  • Mėnulis Žuvyse, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 13 d.
  • Arnulfas, Girvinas, Vilhelmina (Vilė), Vytė
  • Lapų diena. Palanki diena augalus laistyti, purkšti, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, pasodinti įsišaknijusius ūglius, veją. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gera diena ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
  • Jei rudenį perkūnas griauna, tai žiemos nebus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokios gėlės Jūsų favoritės rudenį?

Įvykių kalendorius