Ne kiekviena uoga valgoma III

Dar vienas straipsnis apie uogas, kurių valgyti tikrai nereikėtų…

 

 

 

 

Venkime dvilapių medučių!

Greta pakalnučių dažnai veša dvilapės medutės (Maianthemum bifolium). Šie daugiamečiai žoliniai augalai smulkius žiedelius iškelia gegužės mėnesį, maloniai kvepia. Vėliau stiebas nudžiūsta, bet subrendusios tamsiai raudonos uogos tvirtai laikosi ant jo ir gali nenukristi per visą žiemą.

 

 

Velnio uoga – ne mums!

Pavėsingose atšlaitėse, lapuočių ir spygliuočių miškuose, aptinkama keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia), dar vadinama gyvatuoge, velnio uoga. Tai 10–20 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, ant kurio stiebo viršūnėje išaugusio ilgakočio žalsvo žiedo subręsta melsvai juoda uoga. Tiek antžeminės, tiek požeminės dalys nemaloniai kvepia, nuodingos.

 

 

 

Pelkiniai žinginiai – ne maistas!

Pelkėtose upių, tvenkinių, ežerų pakrantėse vasaros pabaigoje rasime žirnio didumo raudonų pelkinio žinginio (Calla palustris) uogų. Jos netinkamos maistui. Šakniastiebiuose gausu krakmolo. Juos, kaip ir lapus, noriai ėda vandens kailiniai žvėreliai, šernai. Žinginiais galima praturtinti kiaulių pašarą.

 

 

Žalčialunkiai ypač pavojingi!

Ypač sveikatai pavojingos gražuolio žalčialunkio (Daphne) uogos. 10–12 raudonų gražuolių vaikui yra mirtina dozė. Nuo senų laikų žmonės vengia šio miško klastūno. Tai vienas nuodingiausių anksti pavasarį (kovą ar balandį) pražystančių augalų. Šis krūmas išauga maždaug 1,5 m aukščio ar mažesnis.

Nereikėtų laužti ar net liesti žalčialunkio šakelių, žiedų. Žieduose esantis gliukozidas, delfinas, eteriniai aliejai, žievėje alkaloidams artimas mezereinas sudirgina ar nudegina odą, o sultys neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, inkstus. Žiedadulkės sukelia akių ir kvėpavimo takų pažeidimus. Augalas turi ir gydomųjų galių. Tinkamai paruoštomis ištraukomis, užpilais malšinami sąnarių skausmai.

 

 

Nesikėsinkime į žvėrelių maistą!

Rudenį gražūs, paukščių ir žvėrelių mėgiami ožekšniai (Euonymus). Ypač dažni jie yra Dzūkijos upelių pakrantėse, lengvesnėse dirvose. Sodinami parkuose, tinka gyvatvorėms. Pavasarį šie krūmai pražysta nedideliais žalsvai gelsvais ar rusvais žiedeliais, rudenį matomi iš toli. Iš rausvų keturbriaunių ar penkiabriaunių dėžučių ant plonų siūlelių kabo juodos ar šviesiai rudos sėklos, apgaubtos minkštų raudonų ar rožinių apysėklių.

Ožekšnių sėklose, lapuose, žievėje yra nuodingų medžiagų – alkaloidų, glikozidų. Sėklas noriai lesa į pietus traukiantys strazdai, žiemą žaliomis šakelėmis maitinasi kiškiai, skabo stirnos.

 

 

Dėmesio, nevalgoma!

Mišriuose lapuočių miškuose auga paprastieji sausmedžiai (Lonicera xylosteum) – 1–3 m aukščio krūmai. Vaisiuose – tamsiai raudonose uogose, lapuose yra įvairių medžiagų, ypač nuodingo ksilosteino. Nevalgomi ir raudonųjų sedulų (Cornus sanguinea), juodi šaltekšnių (Frangula alnus Mill.), šunobelių (Rhamnus) vaisiai. Beje, iš šunobelių neprinokusių vaisių išgaunami geltoni, iš prinokusių – žali, o iš pernokusių – purpuriniai, raudoni dažai.

 

 

Pixabay nuotr.

 


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius