Nemadingieji echinopsiai
Echinopsiai taip seniai auginami, kad paplito beveik visuose miesteliuose, kaimeliuose – visur, kur tik ant palangės gali gyventi koks nors nereiklus augaliukas. Kadangi šie kaktusai tikrai nereiklūs, dėmesio beveik neskiriama. Ir auga jie, kaip kuris sugeba: gal kreivi nuo pažemės, gal nulenkę viršūnes į šviesos pusę… Pro echinopsį trauksi užuolaidą – jau ir užkliuvo už dygliukų. Namus puoselėjančios šeimininkės kadaise praminė jį „palangių siaubu“.
Ko iš tikrųjų reikia kaktusams
Tas „palangių siaubas“ iš tiesų nėra labai baisus. Pamirškime sudraskytas užuolaidas ir pagalvokime, kodėl namuose echinopsiai nebūna tokie gražūs kaip botanikos soduose ar privačiose kolekcijose.
*Pirmiausia – išvaizda. Dažniausiai mums pažįstami echinopsiai yra tipiški kaktusai su storais cilindriškais stiebais ir aiškiomis briaunomis. Dygliai aštrūs, dažniausiai adatiški. Kai kurios rūšys turi trumpus riestus dygliukus arba jų visai neturi.
*Jauni echinopsiai beveik visada yra dygūs rutuliukai. Vėliau dauguma tampa cilindriški, o kai kurie ištįsta iki 1,5 m ar net 5 m aukščio. Apie tokius namuose net nesvajojame – jiems reikėtų žiemos sodo.
*Lengviausia sugadinti echinopsių išvaizdą – laikyti per tamsiai ir žiemą laistyti. Jie ištįs, nulinks į lango pusę. „Palangės siaubas“ byloja apie visišką priežiūros neišmanymą.
*Būdami labai nereiklūs, echinopsiai neblogai auga įprastomis kambario sąlygomis. Visi mėgsta šviesą, saulės spindulius ir gryną orą. Vasarą šie augalai labai gerai jaučiasi sode arba balkone. Jie nebijo lietaus, tik vanduo turi laisvai išbėgti iš vazono, jokiu būdu nesikaupti padėkle ar duobutėje po vazonu. Nepamirškite – prie lauko sąlygų visus augalus pratinti reikia pamažu.
*Vasarą echinopsiai laistomi reguliariai, vos išdžiūsta žemės paviršius. Rudenį tai daroma vis rečiau, o žiemą – tik retkarčiais. Kuo vėsiau žiemoja kaktusai, tuo rečiau reikia juos drėkinti. Pavasarį laistyti vėl pradedama dažniau. Balandžio–rugpjūčio mėnesiais tręšiama kaktusų trąšomis.
*Echinopsiams reikia ne pačių mažiausių vazonų. Jei kaktusas ilgai nepersodinamas, tankiai viename inde susispaudęs būrys „vaikučių“ – augimas lėtėja ir beveik sustoja. Apie žiedus galima užmiršti.
*Pumpurams formuojantis, echinopsiai jautriai reaguoja į vietos ir apšvietimo pasikeitimus. Pumpurai tiesiog gali nesivystyti ir sudžiūti.
*Substratas didelės reikšmės neturi. Ne kartą teko matyti šiuos kaktusus pasodintus į paprasčiausią daržo žemę. Vis dėlto verčiau nepagailėkite savo augintiniams specialaus vandeniui laidaus substrato.
*Žiemą reikalinga vėsi ir sausa aplinka, 7–12 ºC šiluma šviesioje patalpoje. Jokiu būdu neskatinkite augimo. Tai ramybės metas. Tik po sveiko „žiemos miego“ augalas toliau gražiai augs ir žydės.
Kai sulaukiame žiedų
Žydinčiam kaktusui abejingų žmonių nėra. Ypač jei žiedai dideli ir jų daug. Truputį pasistengus echinopsiai šeimininkus gali apdovanoti keliomis dešimtimis žiedų. Net madingos orchidėjos nublanksta prieš tokį grožį.
Tinkamai prižiūrimi kai kurie echinopsiai pradeda žydėti vos trejų metų. Dauguma rutuliškus stiebus turinčių rūšių kaktusų žiedus sukrauna būdami penkerių. Kasmet jų gali atsirasti vis daugiau.
Pumpurai pasirodo tarp dygliukų. Pradžioje jie panašūs į pilkus ar rusvus dygliuotus kamuoliukus ir pirmąjį mėnesį beveik nesikeičia. Vėliau pumpurai pamažu darosi vis didesni, ištįsta, o paskutinėmis dienomis ilgėja kas valandą. Nuo užuomazgos pasirodymo iki išsiskleidimo praeina beveik du mėnesiai.
Visų echinopsių žiedai sudaryti iš daugybės apyžiedžio lapelių, dėl to atrodo dar didesni. Spalvos labai įvairios. Naktį prasiskleidžiančios rūšys dažniausiai žydi baltai arba šviesiais rausvai, gelsvai. Dieną besiskleidžiančių echinopsių žiedai ryškesni, įvairių gelsvų, geltonų ir rausvų atspalvių, iki tamsiai geltonų ir raudonų. Be to, kai kurie augalai skleidžia malonų kvapą, kuris pripildo visą kambarį.
Išsiskleidęs žiedas išsilaiko maždaug parą. Sėklos užsimezga tik apdulkinus žiedus.
Pixabay nuotr.
