Nuo ko priklauso pomidorų daigų sveikata

Auginant pomidorus dažniausiai ištinka šios bėdos: daigus pakerta pašaknio ligos, jie ištįsta arba lapai praranda sodrią žalią spalvą. Ar galima užkirsti tam kelią?

Jei nesate tikri, kad sėklos neužkrėstos, jas apdorokite įvairiomis medžiagomis. Tai sumažins pomidorų sergamumą tiek daigų stadijoje, tiek vasarą.
Nuo virusinių ligų sėklas pusvalandžiui užpilkite 20 proc. druskos rūgšties tirpalu. Prieš sėją nepamirškite perplauti. Nuo grybelinių infekcijų jos pusvalandį palaikomos labai tamsiame kalio permanganato tirpale (1 g / 0,5 stiklinės vandens). Grybų sporos žūva, kalis padidina atsparumą žemoms temperatūroms, o manganas veikia kaip mikrotrąšos. Po šio veiksmo sėklas reikia plauti vandeniu, kol šis taps bespalvis. Sėklos išliks juodos. Truputį padžiovinus jas galima sėti.

Pašaknio ligos

Pašaknio ligas sukelia įvairūs grybai. Patamsėja ir pradeda pūti apatinė stiebų dalis, jie susiaurėja, tad lengvai trūktelėjus ties pažeista vieta daigai nulūžta. Pomidorai sukniumba ir išvirsta ištisais plotais. Pagrindinės pašaknio ligų atsiradimo priežastys:
*užkrėsta sėkla,
*per tankus pasėlis,
*perlieta dirva,
*per didelis oro drėgnis,
*per daug šilta,
*trūksta šviesos.

Apie profilaktiką

Profilaktika prasideda nuo sėklų apdorojimo. Kitas žingsnis – pasirodžius daigams. Juos ir dirvą apšlakstykite tamsiai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalu (1 g / 1 l). Jei pomidorai sudygo per tankiai, retinkite. Laistykite saikingai, paprastai kas antrą dieną, kai viršutinė dirvos dalis kiek pradžiūva. Pašaknio ligos veikia ten, kur susiduria dirva ir oras. Labai veiksminga tarp stiebelių užpilti apie 0,5 cm smėliuko sluoksnį.

Grūdinimas – sveikata

Daržininkai žino: patys sveikiausi ir stipriausi augalai yra tie, kurie pasisėja. Jie nuo daigelio grūdinasi lauke ir serga kur kas mažiau nei išsūpuoti kambaryje. Jei leidžia galimybės, dienomis pomidorus reikia kuo dažniau išnešti į lauką arba šiltnamį, kur temperatūra ne žemesnė kaip 6–8 °C. Grūdinama palaipsniui, pradedant nuo 30–40 minučių, pusiau pavėsyje – tiesioginiai saulės spinduliai sudegins švelnius augalėlius kaip ugnis popierių. Vėliau dieną saulė gali būti dar 1–2 valandas ilgiau (jei ji, žinoma, pasirodo).

Krūmo formavimas

Jei kambaryje labai šilta, o žemė induose riebi, neišvengiamai užaugs nupiepę, ploni ir ilgi stiebai. Ką gi daryti? Galima nuskinti lapus – beveik visus, išskyrus du viršutinius. Fotosintezė staigiai susilpnėja ir augimas pristabdomas, tik stiebai kiek sustorėja. Galima, atvirkščiai, nugnybti viršūnes. Bet šiuo atveju ne sustabdomas augimas, o formuojamas krūmas. Išsistiebusių augalų nesuvaldysite – nauji ūgliai dar labiau ištįs. O štai krūmus, turinčius du kamienus, galima išauginti.
Šiam tikslui pomidorus sėkite 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprasta. Kai susidaro 4 tikrieji lapeliai, viršūnes su dviem lapeliais nugnybkite. Iš kitų lapų pažastų pasirodo ūgliai ir formuojasi du stiebai. Tokie krūmai net 20–30 proc. derlingesni. Vis dėlto nuo viršūnių nugnybimo iki sodinimo į nuolatinę vietą turi praeiti ne mažiau kaip 40–50 dienų. Mat pažastiniai ūgliai auga lėčiau ir reikia daugiau laiko, kad daigai išsivystytų. Ir vietos šiltnamyje turi būti pusantro karto daugiau tiek daigams, tiek ir krūmams.
Dar vienas svarbus dalykas: daigai turi neturėti pažastinių ūglių (išskyrus, jei formuojamas dvistiebis krūmas). Nuskabykite tik pasirodžiusius. Daigai su pažastiniais ūgliais, arba „eglutė“, yra brokas. Kuo daugiau ūglių ant krūmo, tuo vėliau užsimezga ir sunoksta vaisiai.