Nuosavybės teisė į bites
![]() |
Bičių nuosavybės teisės klausimams reguliuoti yra skirtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnis „Laukinės ir naminės bitės“. Jame aptariami nuosavybės teisės į bites įgijimo bei praradimo pagrindai ir sąlygos.
Pirmojoje minėto straipsnio dalyje numatyta, kad laukinių bičių spiečius nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kuriame yra sugautas, savininkui. Tai reiškia, kad pagal šį straipsnį laukinių bičių spiečiai yra vertinami kaip bendro pobūdžio gamtos ištekliai, kuriuos fiziškai sugavę savo sklype jūs tampate jų privačiu savininku. Tuo tarpu nuosavybės teises į namines bites galima įgyti bendrais pagrindais, t. y. sandorio pagrindu, paveldint, priglaudžiant paklydusias ar neprižiūrimas ir pan.
Likusiuose minėto straipsnio punktuose aptariami nuosavybės teisės į bites praradimo atvejai ir numatyta, kad privatus bičių spiečiaus savininkas gali prarasti nuosavybės teises į jį, jeigu tas spiečius palieka jo žemės sklypo ribas ir savininkas nepradeda jų persekioti (gaudyti) per 24 valandas. Svarbu įsidėmėti, kad šioje taisyklėje numatytas 24 valandų terminas skaičiuojamas ne nuo įprasto bičių spiečiaus išskridimo iš žemės sklypo, o nuo to momento, kada jį priima (sugauna) svetimas asmuo arba kai tas spiečius apsistoja (spiečiasi) svetimo asmens žemėje. Taigi savo bites susigrąžinti norinčiam savininkui tenka pareiga veikti greitai, kitaip jis rizikuoja prarasti savo nuosavybės teises į tą spiečių, net jeigu jį vėliau ir surastų. Dėl būtinybės veikti greitai įstatymas netgi suteikia bitininkui teisę savo bičių spiečių gaudyti svetimoje žemėje be jokio išankstinio svetimo žemės sklypo savininko leidimo. Žinoma, tokiu atveju išlieka pareiga svetimame žemės sklype veikti apdairiai ir rūpestingai, kadangi spiečių gaudantis šeimininkas gali būti įpareigotas atlyginti svetimo žemės sklypo savininkui padarytus nuostolius, jeigu tokių būtų.
Antras atvejis, kai galima prarasti nuosavybės teises į savo bičių spiečių, yra iš savo valdų išskridusiam bičių spiečius apsistojus (susispietus) kito bitininko avilyje. Jeigu taip atsitiko, nebesvarbu, laiku ar pavėluotai pradėsite gaudyti savo bites, nes pagal aptartą taisyklę nuo bičių spiečiaus apsistojimo avilyje jų savininku tampa tas asmuo, kuriam priklauso avilys.
Štai tokios yra nuosavybės teisės į bites įgyvendinimo taisyklės. Susipažinus su jomis peršasi išvada, kad laikyti namines bites savo žinioje labiau padėtų ne žmonių sugalvotos teisės normos, o daug medingų augalų aplink. Pavyzdžiui, ūkininkaujantys ar jau turintys vieną kitą arą žemės augina bitinę faceliją. Tai vienmetis, specialiai bitėms sėjamas nektaringas augalas. Taip pat tinka baltasis, rausvasis ir raudonasis dobilai, barkūnai, esparcetas, rapsas, vikis, liucernos. Labai gerai, kai netoli gamtoje auga paprastasis klevas, blindė, gluosnis, liepa, kiaulpienės, ežeiniai, gauromečiai, plyti avietynai, viržynai, o sode žydi naminė ir kaukazinė slyvos, vyšnios, paprastoji obelis. Be to, galima sėti daug kitų nektaringų augalų, tarp kurių nemažai vaistinių prieskoninių. Pirmąja vieta pasidalintų nektaringos katžolė ir melisa. Taip pat tinka malonaus šviežio agurkų kvapo agurklė. Jos žieduose gausu bespalvio nektaro ir žiedadulkių. Labai medingas augalas yra ir paprastasis raudonėlis. Gausiai bitės lanko žydinčius bazilikus, vaistinį šalaviją, vaistinę juozažolę, vaistinį čiobrelį, laiškinį česnaką.
Parengė http://www.e-teisininkas.lt komanda