Ornamentiniai gyvieji statiniai
Salix genties augalai – tikri veteranai, šioje planetoje gyvuojantys per amžius: apie 400 jų rūšių paplitę beveik visame pasaulyje. Visiems įprasti jau nuo gilios senovės iš jų gaminami naudingi ir gražūs daiktai, o ilgainiui šiuos augalus netgi imta taikyti inžinerijoje. Jų gyvieji statiniai sode taip pat ypatingi: šiltuoju metu jie akimirksniu suteikia žalumos, šaltuoju – atskleidžia dailią struktūrą, pynimo ornamentiką.
Kurti struktūras iš karklų – gana lengva ir smagi užduotis, lengvai patraukianti net vaikų dėmesį. Juk kuriam iš jų nepatiks matyti, kaip įkištos kelios vienišos lazdelės per keletą mėnesių virsta žaliuojančiu vešliu „būstu“. Kūrybos variacijos, rodančios žmonių fantaziją, išties begalinės: iš vytelių sukuriamos pavėsinės, kupolai, arkos, pergolės, urvai, vaikų nameliai, tvoros, vigvamai, tuneliai, labirintai, žardeliai. O patys drąsiausieji ir kūrybingiausieji imasi dar ryžtingesnių veiksmų – kuria kėdes, krėslus, stalus ir kitus daiktus. Ne mažiau nei kūrybos galimybių įvairovė džiugina ir gana mažas darbo, pastangų indėlis ir efektyvumas – pakanka sukurti konstrukciją, ir po kelerių mėnesių jau galima pasigėrėti pradiniais darbo rezultatais – žalumos skraiste pasidengusia struktūra. Žinoma, reikėtų neužmiršti, kad tokie statiniai yra gyvi – net ir prikelti gyvenimui jie reikalaus šiek tiek priežiūros, bent jau pirmaisiais gyvavimo metais.
Skiriasi ir tokių objektų paskirtis. Vieni naudojami sodo dalių pertvaroms, kiti – priedangoms nuo vėjo, svetimų žvilgsnių, triukšmo, dulkių. Soduose, parkuose pamėgti ir meno kūriniai be jokios praktinės paskirties, pavyzdžiui, gyvosios skulptūros, pagyvinančios erdves, užpildančios tuštumas. Jos gerokai pigesnės nei kiti meno kūriniai (ypač jei autorius – pats šeimininkas), ekologiškos, o pabodusias nesunku išardyti. Tokias skulptūras žmonės kartais įsigudrina auginti netgi vazone balkone, terasoje ar kotedžo kiemelyje.
Indrė Vozgirdaitė
Visą straipsnį rasite sausio „Sodo spalvų“ numeryje.
