Pagrindiniai gamtinės žemdirbystės principai pradedantiesiems
2018 m. 28 rugpjūčio d.
1) Visiškai nedirbti žemės ir nuolat ją dengti bet kokia negyva augaline organika: žole, lapais, šienu, šiaudais ir kt. Taip pat svarbi sąlyga – kuo didesnė augalų įvairovė. Ypač svarbu visą sezoną turėti nektaru vabzdžius viliojančių augalų. Laikantis šių principų ne tik pagerėja kokybė, bet ir gerokai padidėja derliai. Tik dėl šiek tiek vėsesnių dirvų jie paprastai būna truputį vėlyvesni.
2) Reikėtų paneigti mitą, kad užsiimant gamtine žemdirbyste gerokai sumažėja darbo. Darbo čia yra ne mažiau nei kur kitur. Aišku, nereikia kasti, nereikia laistyti – tas tiesa. Tačiau daug darbo pareikalauja mulčiavimas.
3) Tai kada gi aplanko sėkmė? Ar ilgai tenka plušėti, kol pajunti pasisekimą? Taigi, sekasi iš karto, ypač, jei augini kaime. Nors ir mieste viskas būtų gerai, išskyrus natūralią vabzdžių kontrolę – čia jos nėra. Pavyzdžiui, jei amarų metai, tai to proceso suvaldyti neįmanoma, kadangi pažeistos mitybos grandinės, amarų priešų (jų valgytojų) nėra ir iš niekur jų nepaimsi, nepriveisi. Natūralioje aplinkoje, kur aplink ūkį pievos, miškai, yra visko – vabzdžių, paukščių. Ten tai nesukelia jokių problemų.
4) Iš pradžių gali tekti daug eksperimentuoti. Bet reikia nebijoti ir pradėti. Pirmaisiais metais, jei prieš tai buvo taikyta tradicinė žemdirbystė, ir ypač naudoti kokie nors chemikalai, rezultato gali ir nebūti. Tokiu atveju iš pradžių nevyks fermentacija, nes nebus jokios gyvybės arba tebus vos šiek tiek.
5) Visa gamtinės žemdirbystės filosofija yra mokslas. Tradicinėje žemdirbystėje kažkas pasakė, parašė – ir visi daro. Niekas nesigilina, nei kodėl, nei kam, o gamtinės žemdirbystės atveju reikia mąstyti.
