Pajūris, priklausantis avims
Tik dangus ir jūra… Tas beribės būties lengvumo pojūtis pradžioje net kvapą gniaužia – kai Virtsu uoste automobiliu įriedi į baltą keltą, greitai užlipi į viršutinį denį ir, atitrūkęs nuo žemyno, imi plaukti salos link. Buvo liepos pabaiga, tądien plieskė kaitri saulė, danguje – nė vieno debesėlio, ir, jei Lietuvą kartkartėmis dar nuplaudavo lietus, Estijos miškai ir pievos net šiugždėjo nuo užsitęsusios sausros. Keltui prisišvartavus Kuivastu uoste, dar keletą kilometrų Muhu sala riedame plentu, – važiuodamas tiesiai, galiausiai įvažiuotumei į kur kas didesnę Saremos salą. Bet mes jau sukame dešinėn ir tarp miškų dairomės Lalli kaimelio – šalia jo, ant jūros kranto, ir turėtų būti Tomo sodyba, kurioje prieš 5 metus įsikūrė suomių porelė, kaip žmonės kalba – labai smagi, labai darbšti.
Iš žemyno – į mažutę salą
Paklausti, kaipgi čia nutiko, kad Suomiją išmainė į Estiją, maža to, žemyną – į mažiukę salą, Liina ir Jukka nuoširdžiai kloja: gyveno, dirbo, mėgo keliauti po tolimas šalis… Pasiilsėti užsukdavo ir į kaimyninę Estiją – į kurortinį Pernu miestą… Laikui bėgant, Estija jiems ėmė taip patikti, kad Pernu nusipirko butą. Pamažėle radosi minčių šioje šaly įsikurti ilgam, užsiimti kokiais nors kitais – širdžiai mielais – darbais, bet vis kažko delsė. Galiausiai – gal tam turėjo įtakos netikėtai miręs vienas Jukkos kolega – pora savęs paklausė: o ko gi mes laukiame? Ir ėmė ieškotis naujų, šįkart – nuolatinių namų, pardavę butą Suomijoje ir netgi turėtąjį Pernu mieste, nes ilgainiui išsigrynino noras gyventi kaime, ant jūros kranto. Beieškodami Liina ir Jukka peržvelgė daugybę skelbimų, kol vieną dieną Jukkos žvilgsnį patraukė Muhu saloje parduodamos sodybos nuotraukos. Net „gyvai“ neapžiūrėjo, – vyrukas iškart suprato, kad tai yra vieta, kurios ieškojo… Liina nedvejodama pritarė.
Šimtametę Tomo vardo sodybą jie įsigijo iš vieno meniškos sielos esto, kuris, nusipirkęs ją prieš 25 metus, labai daug investavo į tvarkymo ir renovavimo darbus, kad su šeima galėtų naudoti kaip vasarnamį.
Tekstas ir nuotrauka – Kristinos Bykovienės.
