Pamilusios saulę
Keičiantis klimatui vis dažniau atkreipiame dėmesį į sausrai ir kaitrai atsparias gėles. Dar ieškome dekoratyviausių, nebijančių ligų ir kenkėjų. Tokius reikalavimus atitinka gazanijos – jau seniai žinomos ir auginamos gėlės. Tik XX amžiaus antrosios pusės lietingomis vasaromis jos ne visada atskleisdavo visą savo grožį.
Gražiausia rūšis ir daug veislių
Jei pasidairysite po sėklų parduotuves, pamatysite, kad dauguma siūlo standžiosios gazanijos (Gazania rigens, sin. G. splendens) veisles. Ji plačiai aprašoma, seniai auginama ir turi beveik 20 tarptautinių vardų sinonimų.
Iš tiesų standžioji gazanija yra dekoratyviausia, daugiausiai selekcininkų dėmesio sulaukusi rūšis. Bet nemažai veislių jau nepriskiriamos konkrečiai rūšiai, nes išaugintos sudėtingo kryžminimo būdu.
Standžioji gazanija turi tamsiai žalius skrotelinius lapus, tik jų apatinė pusė apaugusi pilkais plaukeliais. Jaunų augalų lapai lancetiški, o vasarą išauga dantyti ar net plunksniški. Žiedynai iškyla ant 15–30 cm ilgio tuščiavidurių stiebų.
Gazanijų graižai labai gražūs. Nors šie augalai nėra aukšti, išsiskleidusių žiedynų skersmuo būna 6–9 cm. Žiedai šilti ir labai ryškūs, vyrauja geltoni ir oranžiniai atspalviai. Bet jų spalvų gama gerokai didesnė: nuo baltų, kreminių iki vyšninių ir tamsių rudų. Vienspalvių nedaug, dažniausiai varijuoja 3–4 spalvos. Naujų veislių margumas yra žymiai ryškesnis. Bet kiekvieno liežuviško žiedo pamate – tamsios dėmės, matomi išilginiai ryškūs dryžiai ir juos papildantys kito atspalvio šešėliai.
Saulėtomis dienomis gazanijų žiedai tiesiog švyti, tačiau apsiniaukus ar prieš lietų pusiau užsiveria. Vakare jie visai susiglaudžia ir neišsiskleidžia, kol nesušildo saulės spinduliai. Štai kodėl gazanijoms reikalinga visiškai atvira, saulėta vieta. Dėl šios priežasties jos dabar auga ir žydi geriau nei prieš kelis dešimtmečius.
Pasodintos gegužės viduryje gazanijos nepaliaujamai puoš gėlynus iki rugsėjo ar spalio pradžios.
Gazanijos natūraliai paplitusios Afrikos pietinėje dalyje, neaukštai kalnų slėniuose ir skurdžiose augavietėse. Ši gentis pirmą kartą aprašyta 1791 metais. Kaip dekoratyvios gėlės gazanijos auginamos plačiai pasaulyje. Dalyje Australijos, Naujojoje Zelandijoje, Kalifornijoje jos išplito, natūralizavosi ir kai kur laikomos piktžolėmis.
Mūsų gėlynuose gazanijos auginamos kaip vienmetės gėlės. Prieš šalnas iškastos, persodintos į vazonus ir atneštos į šviesią, nelabai šiltą patalpą, jos gali peržiemoti. Tokie augalai pavasarį išskirstomi ir po šalnų sodinami į gėlynus.
Sėjame kovą
Gazanijų vegetacija gan ilga, todėl šias gėles reikia sėti pagal galimybes vasario pabaigoje, kovo mėnesį arba balandžio pradžioje šiltnamyje. Iki žydėjimo jos auga apie 3 mėnesius. Geriausiai sėklos dygsta 15–18 °C temperatūroje – daigai pasirodo po 10–15 dienų. Paaugę jie persodinami po vieną į 8–10 cm skersmens vazonėlius.
„Syngenta“ nuotraukos
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. birželio mėnesio numeryje.
