Paprastasis obelų vėžys – grėsminga liga

Paprastojo obelų vėžio sukėlėjas – sodinis raudonspuogis (Nectria galligena, sin. Neonectria ditissima) pažeidžia obelų, kriaušių, liepų, uosių kamienus, šakas, jaunus ūglius, sukelia vaisių puvinį. Serganti žievė parausta, džiūdama įdumba, koncentriškai sutrūkinėja, susidaro pilkšvi kauburėliai su netaisyklingomis kreminėmis karputėmis. Ant stambesnių šakų ir kamienų atsiranda gilių, rumbuotų žaizdų.
Kai obelys serga uždara vėžio forma, ant šakų susidaro ne žaizdos, o įvairios nekrotinės dėmės ar išaugos. Vėžio žaizdų formavimosi procesas prasideda ant vaismedžių atsirandus žievės įdubimams. Jų kraštai storėja dėl apsauginio kamštinio audinio, ir pamažu formuojasi žaizdos, kurios iš pradžių labiau tįsta į ilgį nei į plotį. Patogenas toliau plinta vaismedžio audiniais, kol apima visą stiebą. Augalai reaguoja į patogeno invaziją ir formuoja apsauginius kamštinius audinius, kuriuos gamina žaizdų felogenas, taigi kamštinis audinys apsaugo gilesnius audinių sluoksnius nuo infekcijos. Tačiau per tam tikrą laiką ši apsauga suardoma ir atsiveria žaizdos, nes patogenas nuolat atakuoja. Jis gali išlikti latentinės (paslėptos) formos. Kartais patogenas, patekęs į augalą, progresuoja labai greitai ir per vieną vegetacijos sezoną apjuosia visą stiebą ar ūglį. Šis procesas būdingesnis jauniems vaismedžiams, ypač medelyne.