Pareik, rugeli, į namus
2014 m. 27 rugpjūčio d.

Veždami pirmąjį rugių vežimą, senoliai vengdavo kalbėti: kad pelės pėdų nekapotų. Išvalę klojimą, jie visuose kampuose padėdavo po akmenį (tegul pelės juos neša) ir iškaišydavo pelynais. Šiukšles išveždavo į rugieną kaip padėką žemei už derlių. Paskutinį pėdą iš gubos į vežimą kraudavo moteriškais drabužiais apsivilkę vyrai, o nupintą varpų vainiką įteikdavo šeimininkei: duona – kaip motina, jos kepimas patikėtas tik moteriai.